Retame pasaulio žemėlapyje šiandien galima rasti pažymėtą Tibetą, nors dar praėjusio amžiaus viduryje savo teritorija ši šalis mažai kuo tenusileido Kinijai. Dabar tai okupuotas, nusiaubtas, jėga padalintas ir suskaldytas kraštas, o ilgus amžius krašte gyvavusi unikali Tibeto civilizacija su savo kultūra, religija, kalba, papročiais dėl kinų valdininkų nuosekliai vykdomos tautinės asimiliacijos politikos yra atsidūrusi ant išnykimo slenksčio.
„Tegul viso pasaulio būtybės mėgaujasi laime ir taika…“ – tai eilutė iš nacionalinio Tibeto himno, žinomo kaip „Gyallu“, kurį 1950 metais parašė Trijangas Rinpočė. Kinijos okupuotame Tibete šis himnas, kaip ir šalies vėliava ar Jo Šventenybės Dalai Lamos atvaizdas, yra draudžiamas.
Į Tibeto autonominį regioną, kurį nuo 1959 metų oficialiai į savo sudėtį įtraukė šalį okupavusi Kinijos komunistų valdžia, kasmet investuojama beveik po penkis milijardus dolerių, nepaisant to, tibetiečių nepasitenkinimas varžomomis jų teisėmis ir nuolatine kinų valdžios kontrole vis auga.
Apie Tibetą šiandien, septynis dešimtmečius tebesitęsiančią krašto okupaciją, Tibeto laisvės bylą pasaulyje bei mūsų įsipareigojimus – pokalbis su orientalistu Vyčiu Vidūnu.
