1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje mirė lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas bei vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas Algirdas Julius Greimas. 2017 metais Lietuvoje bei Prancūzijoje minėtos šimtosios šio mokslininko gimimo metinės.

Būsimo semiotiko vaikystė ir jaunystė pažymėta klajonių. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. Greimų šeima grižo į Lietuvą ir įvairiais metais gyveno Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje.

1934–1935 m. jis studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių. II pasaulinio karo metais jis įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją.

1944 metais prie Lietuvos artėjant raudonajai armijai su šeima pasitraukė į Prancūziją, kur ir liko gyventi iki pat savo mirties 1992 m.

Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Būtent čia A. J. Greimas pasižymėjo kaip novatorius ir didis mokslininkas. Jo moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. O vėlesniais metais šį mokslą jis praturtino tokiomis sąvokomis kaip semiotinė struktūra, diskursas, prasmės izotopija, naratyvinė gramatika, semiotinis vyksmas ir veiksmas, semiotinė komunikacija, modalumas, kompetencija ir kt. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą.

Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas rašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai.

Lietuviškai yra išleistos šios A. J. Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ (1989 m.), „Tautos atminties beieškant“ (1990 m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ (1998 m.), „Baimės ieškojimas“ (1999 m.), „Apie netobulumą“ (2004 m.), „Struktūrinė semantika“ (2005 m.), „Lietuvių mitologijos studijos“, (2005 m).

Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. Sostinėje yra įkurtas ir Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nuo 2015 m. šiame centre kaupiamas Greimo paveldo skaitmeninis archyvas, kurį sudaro ne tik tekstiniai, bet ir multimedijiniai dokumentai.

Profesoriaus vardas įamžintas Chaussee gyvenvietėje, Prancūzijoje, kur jo vardu pavadinta aikštė, o ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta.

Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje.

Minint šio pasaulinio garso semiotiko šimtąsias gimimo metines 2017 metais išleista Miglės Anušauskaitės komiksų suaugusiesiems knyga „DR. Kvadratas: Greimas ir jo semiotika“.

Nuotrauka: Greimo portretas prie knygų lentynos. La Chaussée, 1990 m. Jean-Marie Floch nuotr. Martine Floch asmeninis archyvas. Šaltinis http://www.semiotika.lt

Comments are closed.