1898 m. birželio 20 d. Rudminuose (Lazdynų vls., Pilkalnio aps.) gimė Albertas Augustas Puskepalaitis, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, spaudos bendradarbis.
Albertas Augustas Puskepalaitis augo tautiškai susipratusių lietuvininkų ūkininkų šeimoje. Dar XVIII a. Puskepalaičiai buvo stambūs ūkininkai Kluoniuose prie Įsros. XIX a. pradžioje Alberto prosenelių šeima buvo valdžios išstumta iš senosios sodybos, dalis jų žemės atiduota vokiečiui kolonistui, kuris ten įkūrė karališkąją karčemą. Likusioje žemėje prosenelis pastatė naują sodybą ir įrengė šeimos kapines, užrašai jose buvo lietuviški. Alberto tėvų šeimoje ir giminėje dažnai lankydavosi Jurgis Zauerveinas (1831–1904), Vilius Kalvaitis (1848–1914), sakytojas Kristupas Kukaitis (1844–1914), kiti žinomi Mažosios Lietuvos veikėjai, atvykdavo knygnešiai. 1903 m. šeimos ūkis buvo išvaržytas…
1912 m. Albertas Augustas Puskepalaitis baigė Liepgalių aštuonmetę mokyklą. Giminės norėjo, kad Albertas taptų misionieriumi, jau buvo išrūpinę stipendiją, tačiau jis apsisprendė išmokti spaustuvininko amato ir nuo 1914 m. mokėsi Otto Mauderodės spaustuvėje Tilžėje, dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje.
1917 m. Albertas Augustas Puskepalaitis buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. 1919 m. sausio 2 d. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos atsišaukimo įkvėptas, pareiškė norą savanoriu stoti į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę. Vokiečių karinė vadovybė jo neišleido, tačiau paskyrė į Prūsų savanorių batalioną Gumbinėje, su juo buvo išsiųstas į Kauną, Gardiną, Kapčiamiestį, Punską, Augustavą, Suvalkus. 1921 m. atsisakęs Vokietijos pilietybės ir tapęs Lietuvos Respublikos piliečiu, Albertas Augustas Puskepalaitis įsikūrė Kaune, dirbo „Šviesos“ ir „Varpo“ spaustuvėse. Nuo 1922 m. buvo Vokietijos poligrafijos bendrovių atstovas Lietuvoje. 1924 m. įsteigė savo spaudos įrengimų prekybos bendrovę, aprūpino Lietuvos spaustuves modernia Vakarų Europos ir JAV poligrafijos technika. Buvo LR Finansų ministerijos ekspertas poligrafijos klausimais. Laisvalaikiu kolekcionavo senovinius Mažosios Lietuvos dokumentus ir žemėlapius, dalyvavo sportinėje veikloje. 1926 m. įkūrus Lietuvos sporto lygos „Ping-Pong“ komitetą, tapo pirmuoju jo pirmininku. Albertas Augustas Puskepalaitis Lietuvos stalo teniso komiteto vadovo pareigas ėjo 1926–1927 m. ir 1928 m.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvęs Vokietijos pilietis Albertas Augustas Puskepalaitis 1941 m. pradžioje repatrijavo į Vokietiją. Dėl savo lietuviško nusistatymo buvo kelis kartus sulaikytas, o galiausiai 1941 m. spalį grąžintas į jau Vokietijos užimtą Didžiąją Lietuvą. Čia įsitraukė į antinacinę veiklą, rėmė pogrindinę lietuvišką spaudą.
Artėjant antrai sovietų okupacijai, Albertas Augustas Puskepalaitis 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. gegužės 30 d. Hanau stovykloje surengtame pirmame bendrame lietuvių evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų suvažiavime buvo išrinktas į laikinąją lietuvių evangelikų Vyriausiąją bažnyčios tarybą. 1946 m. lapkričio 6 d. Fuldoje drauge su kitais pabėgėliais įsteigė Mažosios Lietuvos tarybą, buvo nuolatinis jos prezidiumo narys, vicepirmininkas ir spaudos komisijos pirmininkas. 1948 m. redagavo Mažosios Lietuvos tarybos spaudos komisijos leidinį lietuvių ir vokiečių kalbomis „Krivulė“, 1951 m. leidinį „Unsere Stimme“, 1951–1952 m. laikraštį „Keleivis“, buvo Lietuvių bendruomenės „Aistijos“ spaustuvės Vysbadene vienas steigėjų.
1952 m. Albertas Augustas Puskepalaitis persikėlė į JAV, įsikūrė Masačiusetso valstijoje Bostone, aktyviai dalyvavo išeivijos visuomenės veikloje, priklausė Bostono šaulių J. Vanagaičio vardo kuopai, buvo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio narys, bendradarbiavo spaudoje. Buvo pradėjęs rašyti prisiminimus, kurie po jo mirties 1982–1983 m. spausdinti „Lietuvos pajūryje“.
Albertas Augustas Puskepalaitis po ilgos ir sunkios ligos mirė 1979 m. rugpjūčio 17 d. Bostone. Po atsisveikinimo pamaldų Kaspero laidojimo namų koplyčioje rugpjūčio 20 d. palaidotas Getsemanės kapinėse Bostono priemiestyje Vest Roksberyje.
