1973 m. rugpjūčio 17 d. Čikagoje autoavarijoje žuvo Martynas Emilis Nauburas, pedagogas, istorikas, spaudos bendradarbis, kultūros ir visuomenės veikėjas.
Martynas Emilis Nauburas gimė 1898 m. vasario 5 d. Laugaliuose (Katyčių vls., Tilžės aps.). Apie 1913 m. įstojo į Klaipėdos preparandumą, paskui mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, kurią dėl Pirmojo pasaulinio karo baigė tik 1921 m. Dvejus metus mokytojavo dviklasėje Traksėdžių (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.) mokykloje, nuo 1923 m. spalio 15 d. iki 1927 m. gegužės 1 d. – Smalininkų vokiškoje mokykloje.
1927–1934 m. Martynas Emilis Nauburas dirbo Klaipėdos mokytojų seminarijoje, papildomai studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, 1930 m. išlaikė specialius egzaminus mokytojo cenzui įgyti. Nuo 1933 m. dėstė Klaipėdos spartesniojoje mokykloje, nuo 1935 m. – Klaipėdos krašto pedagoginiame institute (skaitė istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos kursus). Su mokiniais vykdė archeologinius kasinėjimus Laistų piliakalnyje, Rimkų ir Šernų pilkapiuose, spaudoje paskelbė mokslinių straipsnių. Jo sukaupti ir aprašyti eksponatai papildė Klaipėdos Aukuro draugijos muziejų, kuriam pakaitomis su Adomu Braku vadovavo 1930–1939 m.
Klaipėdos krašto liaudies mokykloms Martynas Emilis Nauburas 1932 m. parengė ir 1934 m. išleido dėstomųjų dalykų programas su plačiais metodiniais paaiškinimais. 1932 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido „Pilietybės mokslo vadovėlį“, o 1936 m. – mokomąją knygą „Kas piliečiui žinotina“. Leidiniuose išdėstė esmines krašto gyventojų teises ir pareigas, turto įgijimo ir paveldėjimo klausimus, apibūdino administracinius teritorinius vienetus, Klaipėdos kraštą traktuodamas kaip integralią Lietuvos Respublikos dalį, moksleivius ragino rašyti šeimų kronikas.
Klaipėdos kraštą 1939 m. kovo 23 d. prijungus prie Vokietijos, Martynas Emilis Nauburas pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, 1940–1944 m. vadovavo į Palangą persikėlusiai Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai.
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, Martynas Emilis Nauburas, kaip ir tūkstančiai Lietuvos piliečių, traukėsi į Vokietiją. Lietuvių pabėgėlių stovykloje Augsburge (Bavarija) organizavo gimnaziją, 1945–1949 m. buvo jos vicedirektorius ir direktorius.
1949 m. Martynas Emilis Nauburas persikraustė į Jungtines Amerikos Valstijas, įsikūrė Čikagoje. 1950–1952 m. buvo Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos Čikagoje vicepirmininkas, 1951–1953 m. – Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos pirmininkas, 1953 m. išrinktas į Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio valdybą. Drauge su kitais 1952 m. įsteigė Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapiją, 1953–1958 m. buvo šios parapijos tarybos pirmininkas. 1957 m. gruodžio 15 d. su bendraminčiais Čikagoje įsteigė Lietuvių istorijos draugiją, buvo išrinktas jos valdybos nariu, vėliau – vicepirmininku, priklausė draugijos neperiodinio žurnalo „Tautos praeitis“ redkolegijai.
Daugelį metų Martynas Emilis Nauburas buvo Čikagoje leisto vokiečių mėnesinio žurnalo „Die Hausfrau“ („Namų šeimininkė“) redaktorius, aktyviai bendradarbiavo lietuvių išeivijos spaudoje, Mažosios Lietuvos istorijos ir etnografijos klausimais apie 400 straipsnių parašė Bostono Lietuvių enciklopedijai, parengė keletą knygų, skaitė paskaitas.
Martynas Emilis Nauburas aktyviai veikė ir Lietuvių evangelikų taryboje. 1973 m. birželio 24 d., artėjant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos sesijai Helsinkyje, kartu su liuteronų kunigais Ansu Trakiu ir Jonu Juozupaičiu, metodistų kunigu Kostu Burbuliu ir reformatų kunigu Stasiu Neimanu pasirašė JAV prezidentui Richardui Nixonui skirtą kreipimąsi, kuriame priminė Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimą ir prašė JAV pagalbos.
1973 m. rugpjūčio 17 d. septyniasdešimt penkerių sulaukęs Martynas Emilis Nauburas žuvo autoavarijoje. „Rugpjūčio 17 d. vakare kryžkelėje prie 127 kelio ir So. Cicero gatvės automobilių katastrofoje buvo mirtinai sužeistas žinomas istorikas ir pedagogas a.a. Emilis Martynas Nauburas. Tą pačią dieną 10 val. jis mirė ligoninėje. Drauge su juo važiavus žmona dar buvo be sąmonės,“ – 1973 m. rugpjūčio 21 d. pranešė Čikagoje leidžiamas lietuvių dienraštis „Draugas“. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. dienraštis rašė: „Marija Nauburienė, a.a. M. E. Nauburo, Maž. Lietuvos kovotojo už lietuvių teises, žmona, po skaudžios automobilio nelaimės pamažu sveiksta Christ Community ligoninėje, kmb 520. Galima aplankyti 1:30–8:00 val. p. p.“. Avariją išgyvenusi Marija Nauburienė (Langytė) dar ilgus metus aktyviai dalyvaus „Tėviškės“ parapijos veikloje.
Martynas Emilis Nauburas, po atsisveikinimo „Tėviškės“ parapijos bažnyčioje, 1973 m. rugpjūčio 22 d. iškilmingai palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.
Pagrindinėje nuotraukoje Čikagos „Tėviškės“ parapijos viena pirmųjų tarybų, iš kairės sėdi: kun. Martynas Preikšaitis, pirmininkas Martynas E. Nauburas, Marija Žvilienė, Jonas Skvirblys, kun. Ansas Trakis; stovi: Kurtas Vėlius, F. Mikaitis, O. Mikaitis, E. Šrėderis, Algirdas Jonušaitis, Jurgis Kasiulis, Jonas Žemaitaitis ir Jonas Galinaitis
