Piotras Mamonovas – poetas, muzikantas, aktorius, krikščionis liudytojas (g. 1951). Dar sovietmečiu įkūrė eksperimentinio roko grupę „Zvuki Mu“. Kuria autorines koncertines programas, su kuriomis ne kartą viešėjo ir Lietuvoje. Vaidino kino filmuose. Įspūdingiausias vaidmuo – atgailaujantis vienuolis Pavelo Lungino filme „Sala“.
Meilė – ne jausmas, bet dorybė, kuri skleidžiasi veiksme. Meilės darbus darome negalvodami, ką už tai gausime. Jie gali būti labai paprasti – pavyzdžiui, išplauti indus už kitą.
Saugokime savo sielą, negrūskime į ją pasenusio ar papuvusio maisto. Kai renkamės turguje maistą kūnui, tai atidžiai apžiūrime kiekvieną gabalėlį, o į sielą metame kas papuola.
Dvasinis gyvenimas kaip šachmatai – reikia numatyti daug ėjimų į priekį. Juk mūsų priešininkui tūkstančiai metų ir jis labai gudrus. Tačiau laimėti galima, nes mūsų treneris Dievas.
Turiu tiek purvo savyje, kad visam gyvenimui pakaks darbo jį valyti. Jei apvalysiu pasaulį bent nuo menkutės dėmelės savyje, tai jau bus didelis laimėjimas, pati kilniausia misija.
Beprasmiška nervintis dėl kitų žmonių kvailumo ar daromų nesąmonių. Kam mes turime bausti save už kitų klaidas?
Mūsų pareiga – kabintis į gyvenimą, stiebtis į tiesą, kiek tik Viešpats duoda jėgų.
Kiekvienas gundymas – tai egzaminas. Per šiuos išbandymus tampame tyresni. Juk geležis ugnyje tyrinama. Taip yra ir su mūsų siela.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad nieko žmogaus gyvenime nėra atsitiktinio, kad kiekvienas žmogus, kurį sutinkame – tai Dievo mums siųstas angelas, kuris palaimina arba išbando.
Dievui mūsų geri darbai nereikalingi, jie reikalingi mums patiems, kad mūsų širdys išmoktų mylėti.
Stengiuosi pamiršti savo nuodėmingą praeitį, tačiau ji, deja, manęs vis neužmiršta. Vis dar jaučiu to, ką esu pridaręs, padarinius.
Prieš kiekvieną naktį dera užduoti paprastą klausimą – ar aš nugyvenau dieną taip, kad kam nors nuo to tapo geriau?
Pažvelkime į tai, kaip gyvename, kuo rūpinamės, iš mirties perspektyvos. Kokie niekingi dauguma mūsų rūpesčių tada pasirodys! Kokios absurdiškos atrodys mūsų ašaros dėl kurio nors žemiško menkniekio!
Ištrauka iš knygos „Minčių mozaika“
