Šiemet sukanka 100 metų, kai Mažojoje Lietuvoje gimė Endrius Žilius, pedagogas, psichologas, spaudos bendradarbis, išeivijos visuomenės veikėjas.
Endrius Žilius gimė Raudžiuose (Traksėdžių vls., Šilokarčemos aps.) 1919 m. kovo 10 d. (Mažosios Lietuvos enciklopedijoje gimimo data nurodyta 1919 m. spalio 3 d., veikiausiai vietomis sukeitus mėnesį ir dieną). Mokyklą 1925–1932 m. lankė Ramučiuose. Vėliau mokslus tęsė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią baigęs nuo 1940 m. studijavo pedagogiką Vilniaus universitete ir germanistiką Kauno VDU, kurį laiką mokytojavo Purviškiuose. 1943 m. apsigyveno Vilniuje.
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, Endrius Žilius 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. Apsistojęs Liubeko karo pabėgėlių stovykloje, įsidarbino Tarptautinėje pabėgėlių organizacijoje (IRO), tvarkė pabėgėlių bylas, kitą dokumentaciją. 1947–1952 m. lietuviškose mokyklose dėstė vokiečių, anglų ir lotynų kalbas. Buvo Lietuvių bendruomenės krašto tarybos ir valdybos narys. 1951–1954 m. atstovavo lietuviams karo pabėgėliams Šlėzvigo-Holšteino žemės Darbo ir socialinių reikalų ministerijoje. 1952–1959 m. buvo Hanoveryje leisto Mažosios Lietuvos lietuvių mėnesinio laikraščio „Keleivis“ atsakingasis redaktorius, vėliau bendradarbiavo „Europos lietuvyje“ ir kitoje išeivijos spaudoje, rašė recenzijas ir straipsnius Mažosios Lietuvos temomis. Nuo 1952 m. gyveno Noištate, vėliau įsikūrė Šarboice (abu Šlėzvige-Holšteine). 1958–1961 m. Kylio universitete studijavo psichologiją. Nuo 1963 m. dirbo Hamburgo kalėjimų valdyboje, vėliau Teisingumo senate. Vokietijos spaudoje paskelbė straipsnių kriminalinės psichologijos klausimais. Aktyviai dalyvavo išeivijos gyvenime, rūpinosi Mažosios Lietuvos likimu, rėmė lietuvišką veiklą, dosniai parėmė Mažosios Lietuvos enciklopediją.
Sulaukęs garbaus amžiaus, Endrius Žilius mirė 2000 m. Vokietijoje.
Pagrindinėje nuotraukoje Endriaus Žiliaus redaguoto mėnraščio „Keleivis“ 1958 m. Nr.1-2 titulinis puslapis
