1968 m. balandžio 4 d. buvo nužudytas  Martinas Liutheris Kingas – amerikiečių dvasininkas, įžymus afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis ir aktyvistas.

Tikras lyderis neieško konsensuso, jis jį formuoja.
 Kingas Jr.

Pakeistas vardas ir abejojimas Dievu

Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis (angl. Martin Luther King Jr.) gimė 1929 m. sausio 15 d. Atlantoje, Džordžijos valstijoje. Jis buvo pastoriaus Martino Liuterio Kingo bei Albertos Viliams King sūnus.

Kingo tėvo tikrasis vardas buvo „Maiklas Kingas“ (angl. Michael King), o Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis iš pradžių buvo „Maiklas Kingas Jaunesnynis“. Tačiau po to, kai 1934 metais šeima keliavo po Europą ir aplankė Vokietiją, Maiklas Kingas vyresnysis pakeitė savo bei savo sūnaus vardą į Martinas Liuteris, norėdamas pagerbti vokiečių protestantų lyderį Martiną Liuterį.

Martinas Liuteris Kingas turėjo vyresnę seserį Vili Kristin King ir jaunesnį brolį Alfredą Danielį Viliamą Kingą. Kingas su savo bažnyčios choru dainavo 1939 metais filmo „Vėjo nublokšti“ premjeroje Atlantoje. Iš pradžių Kingas skeptiškai žiūrėjo į daugelį krikščionybės tiesų. Taip pat stulbina tai, kad trylikametis Martinas sekmadieninėje mokykloje neigė kūnišką Jėzaus prisikėlimą. Nuo šio momento, jis pareiškė, kad jį „nesustabdomai pradėjo užplūsti abejonės“.

Nepaprasti gebėjimai ir… plagiatas? 

Kingas lankė Atlantos Booker T. Washington vidurinę mokyklą. Kingas dėl neįprastų jo amžiui intelektualių sugebėjimų praleido devintą-dvyliktą klases ir būdamas 15 metų amžiaus įstojo į Morehouse koledžą, formaliai nebaigęs vidurinės mokyklos. 1948 metais jis baigė Mourehouse koledžą. Jam buvo suteiktas mokslinis sociologijos krypties bakalauro laipsnis.

1954 m., būdamas 25-erių, Kingas Jr. tapo pastoriumi Dexer Avenue baptistų bažnyčioje Montgomeryje, Alabamoje. Jo senelis buvo pastorius, po senelio pastoriavo Kingo Jr. tėvas. Vaikystėje nejutęs didelio polinkio religijai, Kingas Jr. skeptiškai interpretavo religines tiesas sekmadieninėje mokykloje, tačiau, įvykus persilaužimui, jis įstojo į Crozerio teologijos seminariją Pensilvanijoje.

Po to tęsia studijas Bostono universitete, kuriame apgina daktaro disertaciją tema „Dievo sampratų Paul Tillich ir Henry Nelson Wieman darbuose palyginimas“. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje atliktas tyrimas parodė, kad kai kurios Kingo daktaro disertacijos dalys buvo nuplagijuotos ir nors Kingas elgėsi nederamai, jo disertacija vis tiek yra „puikus įnašas į mokslą“.

Šeima

Kingas vedė Koretą Skot 1953 metų birželio 18 dieną. Kingas ir Skot turėjo 4 vaikus. 1954 metais 25 metų amžiaus Kingas tapo Dexter Avenue baptistų bažnyčios pastoriumi Montgomeryje, Alabamos valstijoje.

INFJ

Pagal  MBTI („MyersBriggs Type Indicator“) sudarytus psichometrinio instrumento (testo) kriterijus, galime skirstyti žmones į skirtingus (gana siaurus) žmonių asmenybės tipus. Šias nuostatas 1921 m. pasiūlė šveicarų psichologas Carlas G. Jungas. Jos buvo pateiktos 1921 m. išleistoje knygoje „Psichologiniai tipai“, o į anglų kalbą išverstos 1923 m.

Tyrėjai teigia, jog pagal visas indikacijas, išnagrinėtą Martino Liuterio Kingo istoriją, jo pasisakymus, veiklą – jis priskiriamas retam INFJ asmenybės tipui.  Šiam  asmenybės tipui priklauso tik 1 proc. pasaulio gyventojų. Bruožas J leidžia žmonėms ne tik fantazuoti, bet ir veikti. IN bruožai leidžia veikti išmintingai ir spontaniškai, net ir neįprastų įvykių akivaizdoje. Bruožas F leidžia puikiai suprasti kitus žmones, o bruožas N – suprasti ir pritaikyti teorinius dalykus.

Nobelio premija ir kova prieš rasinį skurdą

Pagrindinis jo tikslas buvo užtikrinti pilietinių teisių srities progresą Jungtinėse Valstijose. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo autoritetu – jis dviejų krikščionių bažnyčių pripažintas kankiniu.

Istorijoje žinomas kaip oratorius, Kingas Jr. taikiomis priemonėmis stojo į kovą su rasiniu skurdu. Jam kėlė nerimą, kad spalvotieji gauna mažesnes vidutines pajamas, yra menkiau apsirūpinę būstu, naudojasi menkesne sveikatos apsauga, dirba žalingus bei sunkius darbus pusiau legaliose dirbtuvėse ar žemės ūkyje.

Kingas Jr. organizavo juodaodžių sueigas bei sakė kalbas, skatinančias be smurto ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių visuomenėje. Per 11 metų Kingas Jr. nukeliavo 6 mln. mylių, pasakė daugiau nei 2 500 kalbų. Parašė 5 knygas (šaltiniai mini, kad kai kurios buvo nuplagijuotos) ir daugybę straipsnių.

Jo gyvenimo būdui ir tikslui įtakos turėjo kovotojas už žmonių teises, teologas, filosofas, maldos namų teologijos dekanas, 21-os knygos autorius Howardas Thurmanas. Thurmanas dažnai su krikščioniška misija keliavo po pasaulį, susitiko su ryškiausia XX a. figūra Mahatma Gandhi, kuris savo gyvenimą pašventė tarnavimui kitiems, nesavanaudiškai atstovaudamas jų interesams.
Sekdamas Thurmano pėdomis ir žavėdamasis Gandhi idėjomis, Kingas Jr. apsilankė Indijoje, sėmėsi Jėzaus etika pagrįstos taikaus kovos būdų.

Kingo Jr. judėjimas nepatiko daugeliui baltaodžių. Nenuostabu, kad dėl jo pastorius susilaukdavo daug grasinimų, patyrė nemažai pasikėsinimų. Jis buvo suimtas, ir ne vieną kartą. Jis buvo ir Federalinio tyrimo biuro akiratyje.

Montgomerio autobusų boikotui

Mūsų gyvenimas baigiasi tada, kai nustojame rūpintis svarbiausiais dalykais.

Kingo Jr. vardas tapo plačiai žinomas po Montgomerio autobusų boikoto. Būtent 1955 m. buvo pasipriešinta draudimui, neleidžiančiam juodaodžiams visuomeniniuose autobusuose sėdėti šalia baltaodžių. 1900 m. Montgomeryje buvo įvestas įstatymas, skirstantis autobuso keleivius pagal rasę. Bilietų pardavėjas turėjo teisę nurodyti, kur kam sėdėti. Juodaodžiai keleiviai galėjo būti pakelti ir priversti užleisti vietą baltaodžiams. Pirmos keturios eilės buvo skirtos baltiesiems, autobusas turėjo ir „spalvotą“ skyrių. Jei autobuso priekyje sėdėjo baltieji, juodieji turėjo įlipti per galines duris.

Ketverius metus juodaodžiai ieškojo tiesos. Tik Rosa Parks ir boikoto dėka buvo įvesta lygybė. Ji 1955 m. gruodžio 1 d. atsisakė paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam keleiviui. Parks buvo nubausta pinigine bauda.  Pareikšti nepasitenkinimą tuo į juodaodžių rajonuose esančias bažnyčias pasitarimui suplūdo atstovai. Akcijos vadovu tapo Kingas Jr. Pradedant gruodžio 4 d., 381 dienas iš eilės juodaodžiai keliavo į darbą pėsti. Jiems teko įveikti net 20 mylių atstumą arba važiuoti spalvotųjų vairuojamais taksi. Autobusų bendrovės pakibo ant bankroto ribos. Vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių ir 1956 m. gruodžio 21 d. pripažino nekonstituciniu įstatymą, kuris draudė į tą patį autobusą lipti baltiesiems ir juodiesiems kartu.

Po autobusų boikoto Kingas Jr. buvo suimtas, nes buvo aptiktas namie apsvaigęs nuo narkotikų. Tai aiškinama nuovargiu, įtampa, nuolatine kova dėl laisvės, nesitaikstymu su esama padėtimi, geresnio rytojaus troškimu. Parks buvo atleista iš siuvėjos pareigų vietinėje universalinėje parduotuvėje. Ji persikraustė gyventi į Detroitą, kur buvo įdarbinta.

Žygis į Vašingtoną

Ypač plačiai nuskambėjo žygis į Vašingtoną, įvykęs 1963 m. rugpjūčio 28 dieną. Susirinkusiųjų skaičius siekė 200 000–300 000. Apie 80 proc. akcijos dalyvių buvo afroamerikiečiai, kurių vadovai susitiko su JAV Kongreso nariais. Mitinge kalbėjo oratoriai: F. McKissickas, J. Lewis, R. Wilkinsas, D. Heightas, W. Reutheris ir t. t. Kingas Jr. kalbėjo paskutinis, savo kalba propaguodamas rasinę harmoniją, piešdamas suvienytos Amerikos vaizdą: „Vergų išlaisvinimas atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos jų nelaisvės nakties“; „Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė“. Dėl žygio į Vašingtoną prezidento Džono Kenedžio administracijai buvo padarytas didesnis spaudimas, kad JAV Kongrese būtų ženkliai pasistūmėta pilietinių teisių įstatymų leidime. Prezidentas Kenedis bijojo, kad jei žygyje nedalyvaus daug demonstrantų, tai gali pakenkti jo pastangoms pasistūmėti pilietinių teisių srityje.

„Aš turiu svajonę“

Martinas Liuteris Kingas 1963 m. žygio į Vašingtoną metu sako kalbą „Aš turiu svajonę” (angl. I Have a Dream) ir reikalauja rasinės lygybės bei užbaigti diskriminaciją.

„Dabar atėjo laikas iškelti mūsų šalį iš rasinio neteisingumo dribsmėlio ant tvirtos brolybės uolos. Dabar atėjo laikas paversti teisingumą realybe visiems Dievo vaikams.“

Nuo Linkolno memorialo laiptų pasakyta kalba buvo reikšmingas Amerikos pilietinių teisių judėjimo momentas. Kalba, kurios klausėsi daugiau nei pora šimtų tūkstančių pilietinių teisių judėjimo šalininkų, yra laikoma viena iš didingiausių ir garsiausių kalbų žmonijos istorijoje.

1999 metais viešųjų kalbų mokslininkai šią kalbą išrinko geriausia XX amžiaus Jungtinėse Valstijose pasakyta kalba. Pasak JAV Atstovų rūmų nario Džono Luiso, kuris taip pat tą dieną kaip Studentų nesmurtinio koordinacinio komiteto prezidentas sakė kalbą, „daktaras Kingas turėjo galią, talentą ir sugebėjimus paversti tuos Linkolno memorialo laiptus įamžinta vieta, kuri amžiams bus atpažįstama. Tai kalbėdamas jis ugdė, įkvėpė ir informavo ne tik tuos žmones ten, prie Linkolno memorialo, bet ir žmones visoje Amerikoje bei ateities kartas.“

„Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome akivaizdžiomis tiesas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs.“

Kalbos pabaigoje Kingas nukrypo nuo savo paruošto kalbos teksto ir improvizuotai užbaigė įterpdamas retorinę frazę „Aš turiu svajonę“, greičiausiai įkvėptas Mahalios Džekson raudos „Pasakyk jiems apie svajonę, Martinai!“ Kingas įterpdamas tą pačią kalbos dalį, taip pat pasakė kalbą 1963 metais Detroite .

Martino Liuterio Kingo kalba „Aš turiu svajonę“ yra laikoma retorikos meno šedevru. Kingo kalba yra panaši į baptistų pamokslo stilių (Kingas buvo baptistų dvasininkas). Kalboje remiamasi svarbiais ir visuotinai gerbiamais šaltiniais, tokiais kaip Biblija, Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaracija, Išlaisvinimo aktu ir JAV konstitucija. Per retorinę aliuzijos priemonę, Kingas panaudoja frazes ir ištraukas iš svarbių kultūrinių tekstų.

„Aš turiu svajonę, kad mano keturi vaikai kada nors gyvens šalyje, kurioje apie juos bus sprendžiama ne pagal odos spalvą, o pagal jų charakterį.“

Savo kalbos pradžioje Kingas panaudoja aliuziją į Abraomo Linkolno Getisbergo kalbą, sakydamas „Prieš penkias dvidešimtis metų…“ (angl. „Five score years ago…“) Kalboje taip pat dominuoja užuominos į Bibliją. Pavyzdžiui, Kingas antrame savo kalbos poste daro aliuziją į 30 psalmės 5 eilutę. Remdamasis vergijos uždraudimu, paskelbtu Emancipacijos akte, Kingas sako, kad „tai [vergų išlaisvinimas] atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos jų nelaisvės nakties.“ Kita biblinė aliuzija randama Kingo kalbos 10 posme: „Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė.“ Tai aliuzija į Amoso knygą.

Kingas taip pat cituoja iš Izaijo knygos: „Aš turiu svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į viršų…“ Be to, pažymėdamas, kad „ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis ruduo…“, Kingas naudoja aliuziją į V. Šekspyro pjesės Ričardas III įžangines eilutes.

Anafora, frazės kartojimas sakinio pradžioje, tai retorinė priemonė, kuri yra naudojama visoje kalboje. Anaforos pavyzdys yra randamas kalbos pradžioje, kai Kingas ragina publiką pasinaudoti momentu: frazė „Dabar atėjo laikas” šeštojoje kalbos pastraipoje yra pakartojama keturis kartus. Labiausiai cituojamas anaforos pavyzdys yra frazė „Aš turiu svajonę“, Kingui piešiant mišrios ir suvienytos Amerikos vaizdą yra pakartojama aštuonis kartus. Kiti pavyzdžiai, kai Kingas savo kalboje naudoja anaforą: „Mes niekada nebūsim patenkinti“, „Tikėdami“, „Teskamba laisvė“, „Pagaliau laisvi“.

„Šis naujas nuostabus karingumas, apėmęs juodaodžių bendruomenę, jokiu būdu negali skatinti nepasitikėjimo visais baltaisiais žmonėmis. Didelė dalis mūsų baltųjų brolių, kaip rodo jų buvimas su mumis kartu šiandien, suprato, kad jų likimas yra susijęs su mūsų likimu ir kad jų laisvė yra neatsiejamai surišta su mūsų laisve. Mes negalime žengti į priekį vieni.“

Galingiausias ginklas – taika

Greensboro, Šiaurės Karolinos, valstijoje, maža grupelė juodaodžių studentų susirinko į vietinį restoraną, esantį „Woolworth’s“ parduotuvėje. Įsakymas tuomet bylojo juodųjų neaptarnauti. Studentai nukentėjo fiziškai, jie buvo užpulti. Tačiau jie, vadovaudamiesi Kingo Jr. mokymu, nekirto atgal. Pasipriešinimo akcija buvo sutikta tylomis.

1964 m. liepos 2 d. pasirašius pilietinių teisių aktą, įstatymiškai buvo uždrausta rasinė diskriminacija mokyklose, viešosiose vietose ir darbovietėse. Šis įstatymas buvo skirtas padėti afroamerikiečiams, taip pat buvo sukurta Lygių galimybių įsidarbinimo komisija.

„Teskamba laisvė. Ir kai tai įvyks, ir kai mes leisime laisvei skambėti, kai mes leisime jai skambėti iš kiekvieno kaimo ir kiekvieno kaimelio, iš kiekvienos valstijos ir iš kiekvieno miesto, mes sugebėsime priartinti tą dieną, kai visi Dievo vaikai – juodieji ir baltieji, žydai ir ne žydai, protestantai ir katalikai – galės susikabinti rankomis ir dainuoti senos juodaodžių giesmės žodžius: „Pagaliau laisvi! Pagaliau laisvi! Ačiū Dieve Visagali, mes pagaliau laisvi!“ 

Lemtinga priešo kulka

Po žygio į Vašingtoną ir savo kalbos, Kingas žurnalo „Times“ buvo išrinktas metų žmogumi (1963 m.). 1964 metais Kingas tapo jauniausiu žmogumi, apdovanotu Nobelio taikos premija.

Prieš pat mirtį, 1968 m., Kingas taip pat sutelkė dėmesį į skurdo mažinimą ir Vietnamo karo užbaigimą.

Kingas Jr. buvo nušautas 1968 m. balandžio 4 d. Memfyje, Tenesio valstijoje, viešbučio balkone. Profesionalus žudikas Jamesas E. Ray buvo tik sąmokslo dalyvių užduoties „vykdytojas“. Nusikaltėlis gavo iš savo šeimininkų didžiulę sumą, kurią iki įvykio suskubo išleisti. Teismas žudiką nuteisė kalėti 99 metus.

Po mirties, 1977 m., buvo apdovanotas Prezidento laisvės medaliu ir 2004 m. Kongreso aukso medaliu. Nuo 1986 m. JAV minima Martino Liuterio Kingo atminimo diena. 2003 metais nacionalinė parkų tarnyba paskyrė išraižytą marmurinį pjedestalą, norėdama atminti tą Linkolno memorialo vietą, kurioje Kingas sakė kalbą.

2004 metais JAV Kongreso biblioteka pagerbė šią Kingo kalbą, pridėdama ją į JAV nacionalinį įrašų registrą.

Kingas Jr. taikiu kovos būdu pakeitė Ameriką. Jo garbei Vašingtone buvo atidengtas 9 metrų aukščio paminklas. Juodaodžių teisių gynėjas pavaizduotas sukryžiuotomis rankomis, vienoje iš jų laiko susuktą lapą su kalbos „Turiu svajonę“ tekstu. Už Kingo Jr. statulos prie abiejų „Nusivylimo kalno“ pusių įrengta 137 metrų ilgio siena, ant kurios išraižytos 14 citatų iš šio garsaus oratoriaus kalbų, pamokslų ir raštų: Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška mažuma“; Jei žmogus nerado, dėl ko verta mirti, jis gyvenimui netinkamas“.

„Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška mažuma.“

Kino juostos

Minėdami M. L. Kingo žūties metines, rekomenduojame filmus, kurie padės geriau suvokti rasizmo mastą ir tikrovę, kuri visai neseniai buvo itin negailestinga tamsesnės odos savininkams, o ir rasizmas gyvas ir šiandien.

Vienas iš filmų, pasirodęs ir Nepatogaus kino festivalyje  tai 2016 m. juosta I am not your negro“ (Aš nesu tavo negras).
Kitos vertos dėmesio kino juostos:
The Help / Tarnaitė (2011)
Get Out / Pradink (2017)
BlacKkKlansman / Juodaodis is Kukluksklano (2018)
Green Book / Žalioji knyga (2018)

Parengė Dominyka Navickaitė

Comments are closed.