Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ir visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1519 m. gegužės 2 dieną Prancūzijoje mirė vienas žymiausių genijų per visą žmonijos istoriją – Leonardas da Vinčis. Šią pavardę yra girdėję net tie, kurie nesidomi menu. Leonardo da Vinčio ,,Džokonda“ (Mona Liza) yra neabejotinai populiariausias meno kūrinys. Jis eksponuojamas Paryžiaus Luvre ir kasdien prie jo stovi minios. Tiesa, tenka neretai išgirsti, kad kopijos net įspūdingesnės už nedidelio formato originalą, kurį dėl kūrinio saugumo, galima apžiūrėti tik per pagarbų atstumą.
Leonardas nebuvo tik tapytojas, jis ir architektas, skulptorius, muzikantas, matematikas, inžinierius, išradėjas, geologas, anatomijos žinovas, kartografas, botanikas, rašytojas…. Nuo šitokio kiekio apibūdinimų gali pradėti svaigti galva. Jis tiesiog buvo visų galų meistras. Ir, kas svarbiausia, nors ir reiškėsi šitokiame kiekyje skirtingų sričių, visose tai darė su didžiule kompetencija ir palikdamas gilų pėdsaką.
Net sunku patikėti, kad tokia įvairiapusiška asmenybė gimė mažučiame kaime Toskanos regione (dabartinė Italija), keliasdešimt kilometrų nuo Florencijos. Jis buvo nesantuokinis Florencijoje dirbusio notaro sūnus, o apie motiną žinome tik vardą – Kotryna. Labiausiai tikėtina, kad ji buvo valstietė, trumpalaikis Leonardo tėčio susižavėjimo objektas.
Nors aplinkybės nebuvo palankios, tačiau Leonardas nuo mažų dienų patraukė aplinkinių dėmesį savo gabumais. Jis buvo fiziškai stiprus, sumanus, labai greitai viską perprasdavo ir genialiai piešė. Būtent piešiniai jam atvėrė darbą į tapytojų gildiją Florencijoje, kur ir prasidėjo jo karjera. Pirmasis darbas, nutapytas Da Vinčio, buvo angelas ir gabalėlis peizažo Verokjo paveikslo ,,Kristaus krikštas“ kairiojo kampo apačioje. Teigiama, kad, kai vienas žymiausių to meto menininkų Verokjo išvydo savo jaunojo padėjėjo darbą, pravirko. Jis suprato, kad vaikinas yra daug kartų už jį talentingesnis.
Jei reikėtų kalbėti apie svarbiausius miestus Leonardo gyvenime, pirmiausia tektų kalbėti apie Florenciją ir Milaną. Tiesa, jis lankėsi ir meninį pėdsaką paliko taip pat ir Romoje, o 1516 m. išvyko į Prancūziją. Teigiama, kad dėl to, jog supyko, kad gimtinėje nėra pakankamai vertinamas ir giriamas. Nors, pažvelgę į įrašus Leonardo biografijoje, pamatysime, kad į jo talentą atkreipė dėmesį įtakingiausi to meto Florencijos, Milano, Prancūzijos, Šventosios Romos imperijos politiniai lyderiai.
1495 m. Leonardas pradėjo kurti savąjį šedevrą ,,Paskutinė vakarienė“. Prie šio kūrinio didysis menininkas dirbo iki 1498 m. Freska buvo nutapyta Švč. Marijos Maloningosios vienuolyne, netoli Milano ant valgyklos sienos. Paskutinė vakarienė – labai įstabus Leonardo da Vinčio kūrinys. Geometriškai paveikslas sukomponuotas tobulai, bet mokiniai kairėje ir dešinėje paskirstyti netolygiai, vieni yra žemiau, kiti – aukščiau. Leonardas sugebėjo atgaivinti kiekvieno žmogaus individualybės unikalumą, sielos išskirtinumą. Apaštalų veiduose galima matyti meilę, išgąstį, graužatį, o kiekviena smulkiausia kūrinio detalė rodo neįtikėtiną kruopštumą.
Nors iki šiol Leonardas da Vinčis labiausiai žinomas kaip genialių meno kūrinių autorius, tačiau svarbu paminėti, kad būtent jis parašė autoritetingiausią tuo metu anatomijos vadovėlį, sukūrė idealaus miesto modelį, bent keliems miestams pateikė apsirūpinimo vandeniu projektus, kūrė skraidančias mašinas ir tai, ką šiandien galima būtų vadinti robotų pirmtakais.
Siūlome keliasdešimt Leonardo da Vinčio įžvalgų, kurios galbūt įkvėps ir jus.
,,Kiekvienas dailininkas pirmiausiai turėtų drobę padengti juoda spalva, nes visi dalykai mūsų pasaulyje yra tamsūs, išskyrus tuos, ant kurių krenta šviesa.“
,,Vos tik paragausi skrydžio skonio, niekad jau nepajėgsi nuleisti akių nuo dangaus mėlio, kuriame buvai ir šitaip norėtum sugrįžti atgalios.“
,,Dailininko galvoje ir rankose sutalpinta visa visata.“
,,Niekas taip nesustiprina valdžios kaip mūsų tyla.“
,,Neįmanoma nekęsti ar mylėti to, ko nesupranti.“
,,Pats kilniausias malonumas tai atradimo džiaugsmas.“
,,Myliu tuos, kurie šypsosi bėdos ištikti.“
,,Kuo gilesnis jausmas, tuo didesnis skausmas.“
,,Laiko pakanka tiems, kurie jį naudoja.“
,,Jei negali daryti tai, ką nori, pradėk norėti to, ką daryti gali.“
,,Meno negali būti ten, kur rankos dirba atskirai nuo sielos.“
,,Gyvenimas be meilės negali vadintis gyvenimu.“
,,Gerai išsimiegojęs, turėsi gražią dieną – gerai nugyvenęs, turėsi gražią mirtį.“
,,Meno neįmanoma pabaigti – nebent apleisti.“
,,Maniau, kad mokausi gyventi. Pasirodo, visą laiką mokiausi mirti.“
,,Suvok, kad viskas siejasi tarpusavyje.“
,,Menininkas regi tai, į ką kitiems leista tik užmesti akį.“
,,Yra trys tipai žmonių: tie, kurie mato; tie, kuriems parodo ir jie pamato; ir tie, kurie tiesiog nemato.“
,,Priešininkas, ieškantis jūsų klaidų, naudingesnis nei draugas, norintis jas nuslėpti.“
,,Tas, kas nori praturtėti per dieną, bus pakartas per valandą.“
„Kas ginčijasi, remdamasis autoritetu, demonstruoja atmintį, bet ne protą.“
