Statistika rodo, kad sunku būtų nepažinoti nei vieno žmogaus, sergančio migrena. Net 11,6 proc. visos populiacijos serga šia liga – tai milijardas gyvenimų, palytėtų ūmaus galvos skausmo ir kitų iš paskos sekančių nemalonių pojūčių. Maždaug kas septintas žmogus pasaulyje kenčia nuo pasikartojančių migrenos priepuolių.

Europoje sergančiųjų migrena yra 11,4 proc., o kai kurie kiti tyrimai rodo, kad tas skaičius gali būti dar gerokai didesnis. Remiantis konservatyviausiu tyrimu, Lietuvoje yra daugiau nei 200 000 migrena sergančių asmenų.  Moterys migrena serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai.

Tikslius skaičius nusakyti sunku, nes dalis žmonių nesikreipia į specialistus, bijo aplinkinių reakcijos ar nemano, kad serga migrena, nelaiko dažno galvos skausmo rimta problema, jiems trūksta informacijos, kuri padėtų atpažinti šią ligą. Tad ligos mastas gali būti daug didesnis nei spėjama.

Migrena yra dažniausias neurologinis sutrikimas vakarų Europoje. Remiantis PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) sudarytu ligų, kurios daro didžiausią neigiamą įtaką paciento gyvenimo kokybei sąrašu, migrena yra antroje vietoje.

Migrena yra gerokai daugiau nei paprastas galvos skausmas. Tai varginanti liga, atitinkanti visus ligos kriterijus, paveikianti daugelį sergančio žmogaus gyvenimo aspektų.

Migrenos simptomai gali būti įvairūs, bet dauguma žmonių nurodo stiprų pulsuojantį galvos maudimą, stiprėjantį atliekant judesius, pykinimą, jautrumą šviesai ir garsams bei kvapams, silpnumą, mirgėjimą akyse, koncentracijos problemas, motorikos sutrikimus. Prieš prasidedant priepuoliui, kai kurie pacientai jaučia vadinamą aurą, kuri pasireiškia šviesos blyksniais arba tamsiomis dėmėmis akyse, galvos svaigimu, galūnių tirpimu, dilgčiojimu ar kalbos sutrikimais.

70 proc. migrena sergančiųjų yra mažiau darbingi, o migrenos priepuolio metu 30 proc. būna visiškai nedarbingi.

Prarastos gyvenimo dienos.
Mano skausmo dienos.

Migrena gali užklupti labai įvairius žmones. Tai įrodo Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė Lina Stanevičiūtė, atsinaujinančios energetikos inžinerijos magistrė,  Lietuvos motorkroso čempionė, ekstremalaus sporto ir aktyvaus laisvalaikio propaguotoja, kuri taip pat serga migrena.

„Mano gyvenimas prieš migreną buvo labai aktyvus. Aštuonis metus užsiiminėjau motokroso sportu, pasiekiau labai daug, varžydavausi ir tarp vyrų. Taip pat, mokiausi, siekiau karjeros.  Prasidėjus migrenos priepuoliams, aš tapau savo pačios šešėliu. Dabar nebežinau, kaip sirgdama migrena galėčiau tokiu sportu, kuriuo gyvenau, vėl užsiimti.“ – besigraudindama pasakojo mergina.

Prasidėjus migrenos priepuoliams, aš tapau savo pačios šešėliu.

Migrenos priepuoliai Linai prasidėjo netikėtai, tiesiog pradėjo dažniau skaudėti galvą. Šeimos gydytojas nelabai pagelbėjo, tad mergina tiesiog kentė skausmus tyloje. Galiausiai pastebėjo, kad per mėnesį, net 18 dienų praleidžia skausmuose.

„Man labai trūko žinių ir ryžto, aplinkiniai ir šeimos gydytojai sakė, kad tiesiog reikia pailsėti, kokybiškiau valgyti bei miegoti, gal net mažiau sportuoti. Tik vėliau, sekant draugų rekomendacijomis, man buvo  diagnozuota migrena be auros.“ 

Lietuvoje, kaip ir kitur, yra daug žmonių, kuriuos kankina migrena, ir tie žinomi skaičiai nėra tikslūs, nes vis dar daug žmonių nesikreipia pagalbos. Net patys dažnai nesupranta, kad serga migrena, nežino, ko imtis ar kur kreiptis pagalbos, apie tai nekalba. Aplinkiniai taip pat dažnai atsainiai reaguoja į migreną, neteikia tokiems skausmams didelės reikšmės. Nors iš tiesų migrena yra liga, pasireiškianti ne tik stipriu galvos skausmu, bet ir kitais negalavimais, kurie gadina gyvenimo kokybę, o kartais paverčia žmogų ir visai nedarbingu.

Pasak Linos Stanevičiūtės, informacijos apie galvos skausmus yra labai daug – google daktarai gali diagnozuoti pačias įvairiausias ligas ar sutrikimus. Sergantiesiems trūksta būtent tikslios ir teisingos, moksliškai patikrintos, kokybiškos ir prieinamos informacijos, kuri nukreiptų ten, kur galima būtų rasti profesionalią pagalbą.

Sergančiam sunku tvarkytis savo kasdienybėje, nes šios ligos nepripažįsta nei darbdaviai, draugai ir giminės. Atsiranda stigmatizavimas, nes sergantysis kitiems atrodo kaip tas, kuris naudojasi galvos skausmu, idant  išvengtų kokių nors pareigų.

Sergančiam sunku tvarkytis savo kasdienybėje, nes šios ligos nepripažįsta nei darbdaviai, draugai ir giminės. Atsiranda stigmatizavimas, nes sergantysis kitiems atrodo kaip tas, kuris naudojasi galvos skausmu, idant  išvengtų kokių nors pareigų.

„Norėčiau, kad žmonės žinotų, kur reiktų kreiptis, sergant migrena. Migrena sergančiųjų asociacija atstovauja sergančiųjų interesus ir teises, stengiasi mažinti ligą supančią stigmatizaciją ir šviesti visuomenę, pateikia patikrintą reikalingą informaciją.  Kviečiame apsilankyti asociacijos puslapyje sergumigrena.lt, kur galima rasti daug patikimos medžiagos.“ – domėtis ragino Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė.

Kaip sergantysis migrena modernioje visuomenėje galėtų tvirčiau jaustis? Svarbiausia yra informacijos sklaida ir ligos pripažinimas bei atpažinimas. Svarbus ir bendradarbiavimas su darbdaviais, kurie galbūt galėtų sudaryti galimybes dirbti lankstesniu grafiku. Sergantysis tikrai nesiekia išvengti darbo ar simuliuoti, bet tiesiog negali fiziškai atlikti darbo priepuolio metu, bet jis su juo puikiai susitvarkys praėjus skausmo epizodui. Asociacija dėmesį nori atkreipti ir į sveikatos priežiūros paslaugas – galima būtų aptarti paprastesnį laikino nedarbingumo pašymėjimo ar reikiamo recepto gavimą.

„Daug kas galvoja, kad migrena privalo būti su aura – prieš priepuolį atsirandančiu mirgėjimu akyse, raumenų tirpimu, silpnumu, nuotaikos pokyčiais, pykinimu. Mano skausmas dažnai prasideda paryčiais, kartais pabudina. Prasidėjus priepuoliui, man sutrinka pusiausvyra, kalba, sunku orientuotis  aplinkoje.

Dažniausiai skausmas pasireiškia pasikeitus dienos režimui – dažnai galva įsiskausta savaitgalį, keliaujant ar per šventes. Dažniausiai, net ir sukilus priepuoliui, išgeriu vaistų, einu į darbą ir dirbu. Tačiau man kartais reikia pasiplanuoti darbo valandas, nes dažniausiai tiesiog turiu išlaukti, kol pajusiu vaistų poveikį, jog galėčiau dirbti. Taip pat vengiu komandiruočių, nes žinau, kad jose man bus sunku pasiaiškinti, kodėl negaliu produktyviai bendrauti. Vengiu planuoti susitikimus tikslią valandą, dažnai tenka pakoreguoti grafiką, nes man gali prireikti valandos atsigauti prieš susitikimą, o nesinori, kad skausmo metu mane matytų kolegos, draugai ar šeima, aš tikrai nebūnu maloni pašnekovė priepuolio metu,“ – asmenine patirtimi dalinosi Lina Stanevičiūtė.

Migrena – sergančio žmogaus kasdienybė

Savo patirtimi dalinosi ir Migrena sergančiųjų asociacijos viceprezidentė Šv. Juozapo mokykloje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja  Vida Platūkienė, kuri jau daug metų patiria migrenos priepuolius.

„Pirmą kartą priepuoliai prasidėjo dvyliktoje klasėje. Jokie vaistai nepadėjo, skausmas buvo labai stiprus, tad teko kviesti greitąją pagalbą. Atvažiavo labai jaunas gydytojas, jis irgi nežinojo, ką man patarti, paklausė, ar nesilaukiu, ar nesu pagiriota. Tad tiesiog pasiūlė padaryti kojų masažą, nors skausmas buvo toks, kad tikrai man joks masažas negalėjo padėti.

Bandžiau užsiimti savigyda, mėginau ir akupunktūrą, ėjau net pas bioenergetikus, bandžiau žoleles  – niekas nepadėjo.  Sergantieji nenori kalbėti apie savo ligą, tiesiog kenčia priepuolius ir niekam nieko nenori aiškintis, nes kiti tik pasišaipo, sako, kad per daug nerviniesi. Bet sergančiųjų labai daug ir kalbėti svarbu. Ir kreiptis pagalbos tikrai verta.

Vėliau informacijos gavau daugiau, išbandžiau labai daug įvairių vaistų, lankiausi pas neurologus. Paprastieji vaistai nuo skausmo dažniausiai nepadeda, nebent vartojami kartu su specializuotais. Bet, jei dabar prireikia kviesti greitąją, jau kojų masažo nebesiūlo, gydytojai irgi geriau žino, kaip elgtis, suleidžia tokių vaistų, kurių reikia“ – pasakojo moteris.

Vidos Platūkienės teigimu, migrena serga ir pozityvūs, gyvenimu besidžiaugiantys žmonės. Manymas, jog migrena kankina tik depresijos apimtus, pasyvius ar neurotiškus asmenis tėra mitas. Migreną gali išprovokuoti pačios įvairiausios stiprios emocijos  –  nebūtinai neigiamos. Jei turėjai kokį griežtesnį pokalbį, gal pakikenai su draugais, gal tiesiog patyrei daug tyro džiaugsmo greičiausiai sekantį rytą skaudės galvą.

Manymas, jog migrena kankina tik depresijos apimtus, pasyvius ar neurotiškus asmenis tėra mitas.

„Gali pasirodyti, kad migrena sergantis  žmogus vengia dirbti, bendrauti. Iš tikro, savo susitikimus planuoju atsargiai, sakau, kad eisiu ir keliausiu, bet jei neskaudės galvos. Nes priepuoliai nenuspėjami ir niekada nežinai, kas laukia. Bet tai nėra būdas vengti atsakomybių, mes norime būti kolektyve, nenorime, kad skaudėtų, bet tiesiog taip nutinka“ – sakė Vida Platūkienė.

Migrenos ID

Migrena yra stigmatizuojama mūsų visuomenėje. Tai aiškiai parodė ir 2018-2019 metais JAV darytas tyrimas (apklausta 2000 asmenų, nesergančių migrena. Vidutinis respondentų amžius – 48 metai, 51 proc. jų – moterys).

Beveik pusė apklaustųjų teigė nepažįstantys žmogaus sergančio migrena. Įvertinus sergančiųjų migrena skaičių, tai nelabai įmanoma, tad greičiausiai daugelis sergančiųjų slepia savo ligą, apie ją nekalba, bijo likti nesuprasti, o gal ir patys nesupranta, kad serga migrena. O ir nemažai tų, kurie savo pažįstamų rate turi žmonių, kenčiančių nuo migrenos, vis tik mano, kad tokią ligą išgydyti yra paprasta, tereikia nueiti pas gydytoją. Daugiau nei pusei apklausos dalyvių atrodo, kad sergantieji migrena naudojasi savo liga, idant išvengtų įsipareigojimų, nori atkreipti į save dėmesį. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų taip pat mano, kad žmonės patys kalti, kad suserga migrena, kad tai netinkamo ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmė.

Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto docentė, Santaros klinikos neurologė Kristina Ryliškienė teigia, jog migrena yra neurologinė, biologinį pagrindą turinti liga. Tu gimsti turėdamas tam tikrą jos dažnį, bet susidarius kažkokioms vidinėms ir/ar išorinėmis aplinkybėms, ji gali suaktyvėti. Spėjama, kad migrenos pasireiškimui daug įtakos turi paveldimumas ir hormoniniai pokyčiai.

Migrena serga: ir moterys (18 proc.), ir vyrai (7 proc); ir vaikai, ir pagyvenę žmonės; ir kaime, ir mieste. Migrenos paplitimas nepriklauso nuo socialinių aplinkybių ar pajamų, tai nėra ponų liga, kaip kartais manoma.

Tai nėra ponų liga, kaip kartais manoma.

Dažniausiai susergama dar vaikystėje, bet labiausiai išryškėja lytinės brandos metu, merginos tuo metu skundžiasi galvos skausmu daug dažniau nei vaikinai. Pats ligos pikas dažniausiai pasiekiamas 20–45 m. amžiuje  – kai žmogus darbingas, turi visuomeninių, socialinių įsipareigojimų, kuria šeimą. Pati kritiškiausia grupė – tai moterys, kurios turi mažų vaikų ir jau turi išeiti į darbą.

Migrenos priepuolis be auros dažniausiai būna ilgas, trunkantis nuo 1 iki 3 dienų, stiprus ir vertinamas 7 iš 10 balų pagal skausmo stiprumą. Dažnai lydimas jautrumo šviesai ar garsams, pykinimo ar vėmimo, silpnumo. Skausmas suintensyvėja judant – nešant pirkinius iš parduotuvės, lipant laiptais, pasilenkiant. Kai savijauta yra tokia – norisi gulėti. Todėl migrenai ir prikabinama ponių ligos etiketė.

Skausmui numalšinti reikia vaistų, ir praktiškai nėra pacientų, kurie jų nevartotų (nebent išskirtiniai atvejai). Vaistai, padedantys gydyti dažną ar lėtinę migreną,  sunkiai parenkami.  Pasak Kristinos Ryliškienės, patys geriausi vaistai visus efektyvumo kriterijus geriausiu atveju atitinka 40 proc. Todėl  sąrašai yra tokie ilgi, o vaistų parinkimas – labai individualus ir komplikuotas.

Migrena su aura jau šiek tiek kitokia. Dar prieš galvos skausmą gali atsirasti regos, jutimo, kalbos sutrikimai, laipsniškai kylantis vienas pusės tirpimas, kitokie nemalonūs pojūčiai, energijos pliūpsnis arba neįprastas silpnumas. Kiekvieno simptomo trukmė 5-60 min. Po auros – migreninis arba nemigreninis galvos skausmas, retais atvejais stipraus skausmo gali ir nebūti.
Vaistų nuo migreninės auros nėra, jais galima valdyti tik patį galvos skausmą.

Migrena laikoma įprasto dažnio, kai priepuoliai kartojasi 1 ar 2 kartus per mėnesį. Migrenos medikai negali pilnai išgydyti, padaryti taip, kad ji dingtų visai, bet tikslas būtų sunormalizuoti situaciją ir suretinti priepuolius, iš lėtinės ar dažnos migreną paversti įprasta.

Migrena laikoma dažna, kai priepuoliai kartojasi maždaug kas savaitę. O lėtine, kai skausmo dienų būna 15 ar daugiau per mėnesį, iš kurių bent 8 dienas kankina stiprus skausmas. Maždaug 10 proc. migrenos pacientų kamuoja lėtinė šios ligos forma. Taip pat, gali atsirasti ir lėtinis vartojamų vaistų sukeltas skausmas. Specifiniai vaistai padeda esant priepuoliui, bet vartojant juos dažnai, galvą pradeda skaudėti jau ir nuo pačių vaistų, tad įsisukama į užburtą ratą, iš kurio sunku ištrūkti. 

Profilaktinis gydymas dažniausiai skiriamas tiems, kurie skundžiasi dažna ar lėtine migrena. Skiriami vaistai, kuriuos reikia gerti kiekvieną dieną. Dažniausiai tai nėra specifiniai vaistai, sukurti migrenai gydyti, bet vaistai nuo hipertenzijos, depresijos ar epilepsijos. Sąrašas didžiulis, tad vaistus parinkti tikrai nėra paprasta, ir tų vaistų veiksmingumas, toleravimas tikrai nėra absoliutus. Esti  ir naujai sukurtų biologinių vaistų, kurių vartojimas šiek tiek paprastesnis, bet irgi nėra garantijos, kad tikrai padės, o ir jie nėra pigūs, ir kol kas nekompensuojami. Pacientui paskirtų vaistų veiksmingumas vertinamas praėjus trims vartojimo mėnesiams. Jei vaistas veiksmingas ir gerai toleruojamas, toks gydymas tęsiamas bent pusmetį ar metus, o jei reikia – metų metus.

„Mes, kaip gydytojai, dažniau susiduriame su kraštutinėmis migrenos formomis, bet į tokias būsenas ateinama laipsniškai. Jei pacientai kreiptųsi anksčiau, greičiausiai būtų lengviau sukontroliuoti migreną. Labai svarbu kreiptis į specialistus, kurie padės gyvenimą su migrena paversti bent jau pakenčiamu, o gal ir labai neblogu.“ – teigė neurologė Kristina Ryliškienė.

Ar sergančiųjų migrena daugėja? 

Paklausus, ar sergančiųjų migrena daugėja, gydytoja K. Ryliškienė atsakė, kad statistika rodo sergančiųjų skaičiaus augimą, bet greičiausiai todėl, kad apie tai garsiau kalbama, tobulėja diagnostikos galimybės, daugiau pacientų kreipiasi pagalbos. Galime pastebėti ypač didelį vaikų, besiskundžiančių galvos skausmais, skaičiaus augimą. Tačiau gali būti, kad statistikos pokytį šioje srityje taip pat ženkliai į priekį pasistūmėjo diagnostika. Beje, kalbant apie vaikus, įvardijami ir šioms dienoms būdingi gyvenimo būdo pasikeitimai – gausus kofeino vartojimas, nejudrumas, vaizdinės medžiagos perteklius, tad tai yra naujai išauginta problemos aplinkybė, į kurią irgi vertėtų atkreipti dėmesį.

Neurologė patikslina, kad prie migreną iššaukiančių faktorių reiktų priskirti stresą, nesveiką gyvenimo būdą, nuolatinį mirguliuojančių ekranų buvimą aplinkui. Bet, jei žmogus migrenos neturi ir neturėjo – greičiausiai jam tokie dalykai jos ir nesukels. Bet, jei polinkis yra, tokie faktoriai gali pabloginti būklę.

Ar galima kaltinti maistą? 

Dažnai kalbama ir apie mitybos reikšmę mūsų sveikatai. Bet K. Ryliškienė teigia, kad jokių mokslinių tyrimų apie maisto produktų įtaką migrenai nėra. Daug dirbama šiuo klausimu, medikams būtų patogu duoti tinkamos mitybos receptus, bet kol kas nieko negalima tiksliai konstatuoti. Dažniausia rekomendacija  – jei pacientas turi kitų ligų, kurioms mityba yra labai svarbi (virškinamojo trakto, odos ligos) ir jis jas koreguos mityba, galva tikrai padėkos.

Anot gydytojos, tie produktai, kurie tradiciškai manoma, kad yra trigeriai, dar tėra diskusinis mokslo klausimas. Ar tai provokatorius, ar ankstyvosios migrenos pranašas? Nes migrena yra smegenų kamieno liga ir pirmoji jos fazė iki skausmo  yra pasiruošimas migrenai, o vienas iš to pasiruošimo požymių yra noras kažką valgyti (food craving), pvz. šokoladą, ir ar tu valgysi jį ar ne, migrena vis tiek prasidės.

Dažniausiai žmonės pastebi, kad tam tikrus produktus jie vartoja dažnai, o migrena atsiranda tik kartais, tad tiesioginio ryšio greičiausiai nėra. Dažniausiai tai tik sutapimas – maistas „įdėtas“ ant pasiruošusios skaudėti galvos. Bet ligonių prašoma atkreipti dėmesį, žymėtis tendencijas ir galbūt galima pastebėti kažkokius individualiai veikiančius provokatorius, kurie dar nėra moksliškai apčiuopti, tad numoti ranka į mitybą irgi nereikėtų.

Žinoma, yra tam tikri produktai, pavyzdžiui, kofeinas – didelis jo vartojimas chronizuoja migreną, taip pat ir staigus kofeino nutraukimas provokuoja priepuolį. Savaitgalį galiu praleisti savo rytinę kava, nes vėliau keliuosi nei darbo dieną, todėl atsibundu su migrena ir kofeino nutraukimo sukeltu galvos skausmu. Tad mitybiniai elementai  yra svarbūs. Taip ir alkoholis, kuris praktiškai visada blogina migreną, sergantieji jo tiesiog netoleruoja.

Netradicinė medicina?

Kalbant apie netradicinės medicinos metodus, neurologė tvirtina, kad pačiam priepuoliui numalšinti jokių netradicinės medicinos veiksmingų priemonių tikrai nėra, nes priepuolis yra itin stiprus. Nebent patariama, ypač vaikams, bandyti miegoti, kai skauda galvą, tad miegą išbandyti verta. Taip pat, gydytoja paminėjo cefaly lankelį – tai moksliškai patvirtintas medicininis prietaisas, skleidžiantis impulsus smegenims. Kai kuriems pacientams jis padeda dorotis su migrena, lengviau iškęsti užklupusį priepuolį.

Deja, jokie netradicinės medicinos preparatai ar žolelės nėra veiksmingos migrenos gydymui, medikai gali patarti nebent pabandyti vartoti tris medžiagas, kurios turi įtakos migrenai, tai: magnio citratas, didelės dozės Q10 fermento ir vitaminas B2. Apie visus kitus būklės lengvinimo ar gydymo būdus tiesiog trūksta įrodymų.

Profesionalios pagalbos prieinamumas sergant migrena

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Neurologijos klinikos profesorius, Galvos skausmų specialistų asociacijos prezidentas prof. Antanas Vaitkus pastebi, kad Lietuvoje nėra struktūruotų, turinčių etatinę apimtį, specializuotų galvos skausmų medicininių centrų. Tėra du centrai (2016 m. Kaune LSMUL KK įkurtas Galvos skausmų centras ir 2015 m. Vilniuje įkurtas Kardiolita klinikos Galvos skausmo centras), bet jie veikia pačių neurologų iniciatyva.

Profesorius taip pat pastebi, kad Lietuvoje tėra apie dešimt neurologų, kurie specializuotųsi būtent galvos skausmų srityje, galėtų apie tai kalbėti konferencijose. O labiau besidominčių vaikų galvos skausmais išvis tėra pora specialistų.

Prieš 14 metų prof. Antano Vaitkaus  vykdyta apklausa (buvo apklausta 500 studentų) parodė, kad daugiau nei 90 proc. II-VI m. studijų studentų patiria galvos skausmus. Daugiau nei  77 proc.  patiriantiems galvos skausmus, šie skausmai yra pirminiai. 16 proc. serga migrena, 61 proc. kenčia įtampos galvos skausmus. Daugiau kaip 75 proc. studentų vartoja vaistus nuo galvos skausmo, bet tik apie 22 proc. konsultavosi su gydytoju.

Labai svarbus yra skausmo centrų įrengimas bei insulto klasterio sukūrimas. Šios struktūros padėjo daugeliui pacientų, veikia efektyviai ir parodo, kad tokie centrai tikrai yra reikalingi ir veiksmingi. Galvos skausmai yra didelio masto problema, kuriai būtina skirti ženklų dėmesį.

Taipogi, A. Vaitkus teigė, kad maždaug 5 proc. sergančiųjų lėtine migrena yra priklausomi nuo nuskausminamųjų vaistų. Jiems nėra prieinamos pagalbos, oficialiai  Lietuvoje teturime vieną detoksikacijos centrą, kuriame vienas gydytojas padeda pacientams sumažinti priklausomybę nuo vaistų.

Kiek mūsų valstybei kainuoja migrena?

Migrena turi ir savo finansinę naštą. Svarbu paminėti ir ją, nes tai gali būti svarus argumentas, kalbant apie naujų galvos skausmų centrų kūrimo ar finansavimo klausimus.

Stoholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje docentė Agnes Lublov pristatė tarptautinio tyrimo rezultatus. Vykdant tyrimą, atsižvelgta į konservatyvųjį rezultatą, taikant 11,4 proc. sergančiųjų migrena Europos vidurkį. Apklausta buvo daugiau nei 5000 pacientų.

Pastebėta, kad paprastai žmonės yra linkę naudoti pačius pigiausius analgetikus, o tie, kurie serga lėtine migrena, naudoja triptanus ir kitus specializuotus vaistus. Metinė vienam žmogui tenkanti išlaidų vaistams nuo galvos skausmo norma būtų 9,39 Eur.

Sergantieji migrena dažniau naudojasi sveikatos priežiūros ištekliais: dažniau lankosi pas šeimos gydytoją, dėl galvos skausmų konsultuojasi su neurologais, jiems atliekami diagnostiniai tyrimai. Įvertinus mūsų šalyje teikiamų sveikatos paslaugų įkainius, vaistų kainas, suskaičiuota, kad vidutiniškai per metus tiesioginės migrenos išlaidos vienam asmeniui Lietuvoje yra  maždaug 178 Eur.

Daugelis mokslininkų tyrė migrenos paplitimą, jos įtaką ir atskiro asmens gyvenimui, ir bendrai šalies ekonomikai. 2015 m. atliktame Visuotiniame ligų naštos tyrime (Global burden of disease study 2015) migrena buvo įvardinta kaip trečia dažniausiai pasitaikanti priežastis, sukelianti negalią jaunesniems nei 50 m.  vyrams ir moterims.

Migrenos kaina visuomenei yra didelė, o priežastis labai paprasta – migrena dažniausiai serga darbingi, 25-55 m. asmenys, tad jų darbo efektyvumo sumažėjimas yra didelis minusas šalies ekonomikai.

Netiesioginės išlaidos kur kas didesnės, o jas nulemia sumažėjęs darbingumas: sergantieji migrena negali efektyviai dirbti arba išvis negali ateiti į darbą. Kenčiančiam nuo migrenos asmeniui būna sunku aiškiai mąstyti, sutelkti dėmesį, jam gali stigti motyvacijos, trūkti energijos, kad galėtų normaliai dirbti, laiku baigti užduotį. Be to, migrena daliai žmonių gali sukelti ir negalią, užkirsti kelią apskritai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Nėra aiškaus migrena sergančiųjų pacientų registro, o ir ne visi sergantieji kreipiasi ar drįsta kreiptis į medikus, manydami, kad juos kamuoja tiesiog paprastas galvos skausmas. Tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, kurie rodo, jog migrena serga 11,4 proc. 18-65 metų amžiaus gyventojų, galima teigti, kad Lietuvoje sergančiųjų skaičius galėtų siekti daugiau nei 207 tūkst. asmenų. Lietuvoje bendros sergantiesiems migrena skirtos sveikatos priežiūrai išlaidos siekia 36,87 mln. Eur. (2017 m. tai sudarė 0,09 proc. Lietuvos BVP).

Vidutinė bendra migrenos kaina vienam žmogui per metus Lietuvoje – 721 Eur. Lietuvoje bendra migrenos kaina siekia 149,62 mln. Eur ir tai prilygsta 0,35 proc. Lietuvos BVP. Maždaug 70 proc. bendrų išlaidų sudaro netiesioginės išlaidos, kurios dažniausiai patiriamos dėl to, kad žmogus neatvyko į darbą, arba negalėjo efektyviai dirbti.

2017 m. Lietuvoje vidutinis bendras metinis uždarbis buvo 10 085 Eur., 2017 m. pabaigoje  šalyje buvo registruota 103 100 bedarbių. Remiantis tarptautine statistika, galima sakyti, jog buvo 11 753 migrena sergantys bedarbiai, iš kurių 10,55 proc. nedirbo dėl migrenos,  vadinasi tokių buvo 1 240. Taigi, Lietuvoje bendri produktyvumo nuostoliai, atsiradę dėl nedirbančių migrena sergančių asmenų, buvo 12,51 mln. Eur. (2017 m. tai buvo 0,03 proc Lietuvos  BVP).

Bet ir tai nėra visos netiesioginės migrenos išlaidos, dar reikėtų įvertinti, kokia suma buvo prarasta dėl to, kad dirbantieji dėl migrenos negalėjo efektyviai dirbti ar ateiti į darbą. Norint preliminariai pamatuoti tokius nuostolius, atsižvelgiame į vidutinį dienos uždarbį (2017 m. tai buvo 40,02 Eur), taip pat darbo dienų santykį (2017 m. buvo 252 darbo dienos). Taigi, produktyvumo nuostoliai vienam asmeniui per metus siekė 512,25 Eur. Dėl šių priežasčių 2017 m. Lietuva patyrė 100,24 mln. Eur. gamybos nuostolių, tai atitiko 0,24 proc. Lietuvos BVP. Darbo produktyvumo nuostoliai, skaičiuojant tiek dirbančius, tiek nedirbančius nuo migrenos kenčiančius asmenis, Lietuvai kainavo 112,75 mln. Eur.

Vidutinė migrenos kaina vienam žmogui Lietuvoje per metus yra 721,24 Eur. :  vidutinės tiesioginės išlaidos siekia 177,73 Eur. , netiesioginės – 543,51 Eur.

Šie skaičiai galėtų būti mažesni, jei daugiau asmenų kreiptųsi pagalbos ir nekentėtų tyloje, jei jie būtų tinkamai gydomi, nebūtų ranka numota į jų pasikartojančius galvos skausmus.

Parengė Dominyka Navickaitė
Parengta pagal LR Seime A. Armonaitės organizuotą spaudos konferenciją „Migrenos aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?“ Vaizdo įrašą galite pasižiūrėti ČIA