Pasakyti, kas gi iš tiesų nulemia skyrybas, tikrai sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visi turime pamąstymų, kad poroje nebemokame komunikuoti, gal nebesistengiame vienas dėl kito, gal paskutiniu lašu tampa neištikimybė ir slapti romanai, o gal tiesiog kai kurie žmonės prastai „sutaria“ su atsakomybe? Kiekvienas atvejis juk toks skirtingas!

Psichologė Ann Gold Buscho tikina, kad nėra vienareikšmio atsakymo, kodėl skiriamasi. Jau vien todėl, kad statistiniai duomenys ir atlikti tyrimai atskleidžia gana skirtingas priežastis. Ji pabrėžia ir tai, kad žmonės dažnai savo skyrybų priežastimi įvardija vienokias aplinkybes, nors galbūt tai tebuvo kitų problemų grandininės reakcijos padarinys, ir tikrosios priežastys, dėl kurių santuoka nutrūko, yra kiek kitokios. Dažnai įvardijami įvykiai, kurie tebuvo paskutinis lašas, paskatinęs skirtis, kaip kad neištikimybė, bet nutylimos ilgą laiką turėtos bėdos santuokoje, kaip intymumo, komunikacijos trūkumas.

Dalis atliktų studijų teigia, kad dažniausia skyrybų priežastis yra neištikimybė. Bet kiti tyrėjai kaip pagrindines priežastis įvardina atsidavimo trūkumą arba asmenybių nesuderinamumą.

Kokios vis tik yra dažniausiai įvardijamos ir pasitaikančios priežastys, dėl kurių sutuoktiniai nusprendžia patraukti skirtingais keliais? Juk vien spaudoje mirga antraštės apie žymių žmonių skyrybas, o ir apklausus aplinkinius pamatytumėme, kad didelė dalis jų turi išsiskyrusius tėvus, patys yra išsiskyrę ar turi artimesnių bičiulių, kurie nutraukė santuoką. Kaip bebūtų gaila, tikrai daug žmonių skiriasi.

Psichologė Ann Gold Buscho vardija dažniausiai pasitaikančius veiksnius, kurie lemia pasiryžimą skyryboms. Tiesa, kuri šių priežasčių yra dažniausia ar rečiausia, atsakyti sunku, nes tyrimai pateikia, kaip jau minėta, nevienareikšmius rezultatus.

 „Dirbdama su klientais pastebėjau, kad dažniausiai žmonės įvardija išdavystę kaip skyrybų pagrindinę priežastį. Bet tai nebūtinai neištikimybė. Išdavystė gali būti labai įvairi. Mes kažko tikimės iš gyvenimo su pasirinktu žmogumi, projektuojame savo ateitį. Ir kartais viskas pasirodo visai kitaip nei tikėjomės ir aplanko didelis nusivylimas, nes partneris ar tarpusavio santykiai neatitinka lūkesčių. O toks nusivylimas neretai veda prie komunikacijos stokos ir užsisklendimo, paaštrėjusių konfliktų, priklausomybių ir ydingo elgesio, kuris galiausiai ir priverčia padėti parašus ant skyrybų dokumentų“ – teigia psichologė.

Nuotraukos autorius: Siora Photography

Dažniausios skyrybų priežastys

1. Nesuderinamumas: gali būti, kad buvusių sutuoktinių pažiūros, vertybinė sistema tiesiog nesutapo.  Dažnai kyla daug ginčų, jei pora išpažįsta skirtingų religijų tikėjimą ar palaiko priešingas politines jėgas. Galbūt du žmonės tiesiog nori skirtingų dalykų: vienas pasiruošęs sėslumui ir buičiai, o kitam tai atrodo nuobodu ir jis jaučiasi „užstrigęs“, nes nori visai ko kito.

2. Nepakeliami skirtumai: nors visi mes esame skirtingi ir galime tuo džiaugtis, mūsų sutuoktinis neturi būti mūsų klonas, bet vis tik panašumai mums padeda rasti kompromisus ir prisiderinti vienam prie kito. Skirtybės traukia, bet kai kurios jų tampa priežastimi, kodėl sutuoktiniai nepajėgia gyventi kartu. Kai susilaukiama vaikų, gali kilti konfliktų dėl jų auklėjimo ir pasikeitusios buities. Ką daryti, jei niekaip nesutariate dėl vaikų auklėjimo; jei turite visai kitokias nuostatas ir įpročius, planuojant asmeninius finansus; jei turite svajones ar tikslus, kurie niekaip nesiderina su partnerio siekiais?

3. Pinigai: norime ar ne, bet finansai yra bendro gyvenimo dalis. Kai partneriai turi labai skirtingą santykį su pinigais, gali kilti daug konfliktinių situacijų. Vienam atrodo, kad reikia taupyti, kitam, kad verta nekaupti pinigų ir juos išleisti ar aukoti vardan didesnio tikslo. Vieni išlaidūs, kiti skaičiuoja kiekvieną centą. Jei du žmonės turi labai skirtingus elgesio su pinigais stilius, jiems rasti kompromisą gali būti tikrai sunkoka.

4. Komunikacijos trūkumas: dažna pora skundžiasi negebėjimu efektyviai komunikuoti. Visi bandymai aiškintis santykius būna neproduktyvūs, partneris kitaip supranta kito išsakytus priekaištus ir galiausiai abu pajunta, kad nebesusikalba. Vieni užsisklendžia, kiti tampa aršūs, pasyviai arba aktyviai agresyvūs ir toliau skęsta toje nesusikalbėjimo jūroje. Kartais tiesiog trūksta komunikacinių gebėjimų, bet dažniausiai dėl to kaltos būna kitos problemos, apie kurias pora nemoka, bijo ar nežino kaip kalbėtis.

5. Nuolatiniai konfliktai: nesiliaujantys barniai nuodija santuoką. Dalis porų vis susiginčija dėl skirtingų priežasčių, o kiti nuolat barasi dėl to paties, neprieidami jokios finišo tiesiosios. Gana dažnai taip nutinka tada, kai poroje jaučiama galios nelygybė tarp partnerių, kažkuris (arba abu)  nuolat jaučiasi nesaugus ir nuvertintas, nepilnavertis santuokos dalyvis.

6. Neištikimybė: ji kerta labai stipriai ir palieka tikrai gilias žaizdas santuokoje. Ar jos gali išgyti? Viskas priklauso nuo pasiryžimo atstatyti sugriuvusius tiltus ir noro atleisti partneriui bei galimybės juo pasitikėti vėl.

7. Intymumo trūkumas: dalis porų negali komunikuoti ir jaučia, kad jų santuoka byra į šipulius, kai turi problemų miegamajame. Kai sutuoktiniai nebesimyli ar dėl kažkokių priežasčių nebegali mylėtis, kai vienas iš partnerių turi žemą libido ir nepatenkina kito poreikių, tai be abejo paveikia ir tarpusavio santykius. Bet intymumas apibrėžia ne tik seksualinius santykius, bet ir emocinį artumą, tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, kurie klijuoja poros tvirtus santykius. Kai tie klijai pajuda iš vietos, tai paveikia ir poros seksualinį gyvenimą, ir santuoką apskritai.

8. Neapgalvotos vedybos: dalis besiskiriančių žmonių tikina, kad gailisi padaryto sprendimo tuoktis, kai buvo labai jauni, nes tuomet dar nebuvo pasiruošę šitaip įsipareigoti. Kai kurie įvardina pašalines priežastis, kurios pastūmėjo priimti neapgalvotą sprendimą – norą kuo greičiau išsikraustyti iš tėvų namų, šeimos spaudimą tuoktis. Taipogi, ne viena klientė teigė, kad jų partneriai atrodė tikrai puikūs ir atitiko visus jų keltus lūkesčius, tad tuoktis atrodė kaip teisingas žingsnis. Bet tuose santykiuose meilės nebuvo, ir galiausiai šios poros nebenorėjo būti drauge.

9. Sutuoktinio smurtavimas: deja, prievarta namuose yra labai dažnas reiškinys. Tai gali būti psichologinis smurtas, nuolatinis manipuliavimas, patyčios ar žeminimas, gali būti ir seksualinė prievarta, kai sudaromas įspūdis, kad susituokus negalima atsisakyti mylėtis, gali būti fizinis smurtas, kai tenka pudruotis mėlynę po akimi ar slėpti sužeidimus uždarais drabužiais.

Dažniausiai smurtavimas namuose būna nukreiptas prieš vieną iš partnerių, bet neretai taip pat įtraukia ir vieną ar daugiau vaikų. Iš tokios santuokos pabėgti nėra lengva, nes smurtautojai moka manipuliuoti, įtikinti. Jie demonstruoja galią, aukos nuo jų dažnai yra priklausomos finansiškai ir bijo, kas būtų, jei jos paliktų tokius santykius, o ir dažnai patiki, kad tai pasikeis ir tebuvo vienkartinis partnerio elgesys.

Svarbu paminėti, kad smurtą (bent jau fizinį ir seksualinį) dažniau patiria moterys, bet aukomis gali būti abiejų lyčių atstovai, tai nėra vien moteris liečianti problema. Sudėtingais atvejais, reikia teisininko pagalbos ir tam tikros apsaugos, kad galima būtų išsiskirti.

10. Priklausomybės: priklausomo asmens santykis su jo priklausomybe gali būti stipresnis nei jo santykis su savo antra puse. Priklausomybė yra sudėtinga liga, su kuria kovoti tikrai nelengva. Santykius dažnai ištinka krizė, susidūrus su kurio nors iš partnerių priklausomybėmis, bet ypač tada, jei priklausomas žmogus atsisako gydymo ir neigia savo ligą, nesiekia pagalbos. Priklausomybė gali kilti nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, bet taip pat ir nuo receptinių vaistų, apsipirkinėjimo ir kt.

Kitos gana dažnai pasitaikančios skyrybų priežastys

1. Per aukšti lūkesčiai: kartais tikimasi, kad partneris stebuklingai pasikeis iškart po vestuvių. Į esamus nesutarimus žiūrima pro pirštus ir manoma, kad santuoka viską savaime pataisys. Aplanko didžiulis nusivylimas ir partneriu, ir santuoka, kai taip nenutinka.

2. Nesutarimai su sutuoktinio šeima: mes užaugome skirtingai ir kiekvienas kiek kitaip bendraujame su savo šeimomis ir artimaisiais, vieni būna labai artimi ir viskuo besidalinantys, kiti išlaiko atstumą ir susitinka tik prie šventinio stalo. Tikrai sunkus išbandymas kyla santykiams, kai uošviai arba šešurai aktyviai dalyvauja jūsų santykiuose, o partneris jiems paklūsta, nors jūs norėtumėte kiek didesnio atstumo ir erdvės asmeniniams santykiams.

3. Priaugtas svoris: deja, tikrai yra porų, kurios skiriasi būtent dėl to, kad vienas iš partnerių priaugo svorio ir jo  išvaizda pasikeitė, jis tapo sutuoktiniui mažiau patrauklus. Dažnai dingsta ne tik potraukis, bet ir pagarba savo partneriui, jei jis, rodos, nesugeba ar nesistengia susigrąžinti dailių kūno linijų ir patikti savo sutuoktiniui. Vis tik, ženklus svorio prieaugis dažniausiai būna labiau pasekmė, signalizuojanti apie gilesnes problemas santykiuose.

4. Identiteto praradimas: pasitaiko nemažai atvejų, kai vieno karjera susiklosto labai sėkmingai, o kito darbinė veikla sėkminga kur kas mažiau, tad pastarasis jaučiasi gyvenantis partnerio šešėlyje. Taipogi, dažnai ši problema iškyla, kai vienas iš partnerių sustabdo savo karjerą ir augina vaikus, kol kitas dirba, tad gali aplankyti jausmas, kad pametei dalį savęs, ypač, jei nebėra ir galimybės save realizuoti.

5. Nenoras aiškintis: jei vienas iš partnerių įžvelgia problemą, reiškia, kad abu turite bėdų, o ne tik jis vienas. Norint išgyventi krizes, būtina, kad abu sutuoktiniai norėtų stengtis dėl savo santykių ir pasiryžtų padaryti dėl to viską, ką gali. Jei partneris nori išbandyti porų terapiją, jį labai nuvilia, jei kitas atsisako ir neparodo motyvacijos.

6. Sveikatos problemos: jau ir pačiam žmogui, patiriančiam  rimtus fizinius ar psichinius negalavimus nėra lengva pilnavertiškai gyventi. Sutuoktiniui susirgus ar tapus neįgaliu, jo partneris dažniausiai tampa tuo, kas nuolat jį prižiūri ir slaugo. Kai kuriems žmonėms, toks vaidmuo yra nepakeliamas, ir jie negali išgyventi santuokoje, kurioje įvyko šitokie pokyčiai. Žinoma, tikrai nemaža dalis žmonių įveikia tokius likimo išbandymus, bet vis tik dalis išsiskiria, nes tokia kasdienybė jiems tampa per sunkia.

Nuotraukos autorius: Yuvraj Singh

Psichologo, tyrėjo ir gydytojo John Gottman tyrimas parodė, kad priešvedybiniai kursai ar tam tikros formos užsiėmimai, terapija ar konsultacijos, tikrai daro įtaką, juos išklausiusios poros skiriasi rečiau. Tai nėra taisyklė be išimčių, bet tam tikras pasiruošimas santuokai gali užkirsti kelią neapgalvotiems sprendimams ir padėti porai suprasti, kad tai atsakingas ir svarbus gyvenimo žingsnis. Pasak psichologo, dažnai sutuoktiniai ateina į terapiją tada, kai jau būna per vėlu ir bent vienas iš partnerių jau būna apsisprendęs pasitraukti.

Psichologė Ann Gold Buscho pataria imtis veiksmų nedelsiant, jei tik išryškėja tam tikros rimtesnės santykių problemos ir nesibaigiantys iššūkiai. Mes patys atveriame duris artėjančioms skyryboms, kai esamas nuoskaudas, bėdas ar nesusipratimus sušluojame po kilimu tikėdamiesi, kad jos savaime išsispręs.

Jei tik abu sutuoktiniai yra pasiryžę investuoti savo laiką ir rūpestį į tarpusavio santykius, jie sugebės išspręsti daugelį problemų, kurios gali ilgainiui išaugti ir užnuodyti santuoką. Taip pat reikėtų nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, kurie tikrai gali būti labai naudingi, padedant susikalbėti.

Jei skyrybos atrodo neišvengiamos, svarbu siekti kuo daugiau dermės ir neprarasti orumo, bandyti tartis ir kreiptis pagalbos į kitus šiame komplikuotame procese, ypač, kai nutarta skirtis abipusiu sutarimu.

Pagal phychology today parengė Dominyka Navickaitė 
Papildomi šaltiniai: 
https://institutedfa.com/Leading-Causes-Divorce/
https://www.marriage.com/advice/divorce/10-most-common-reasons-for-divorce/
https://www.insider.com/why-people-get-divorced-2019-1
https://www.gottman.com/

Comments are closed.