1990 m. kovo 1 d. atkurtas Lietuvos bankas.
Priminsime, kad 1922 m. įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis, kurio per 80 procentų akcijų priklausė valstybei, turėjęs išskirtinę teisę vykdyti pinigų emisiją ir privalėjęs palaikyti pinigų sistemos pastovumą bei skatinti ūko plėtrą. Be emisijos banko funkcijos, jis tiesiogiai kreditavo ūkį, visą laiką pirmenybę teikdamas eksportui, jai dirbusiai pramonei, taip siekdamas padidinti aukso ar užsienio valiutos atsargas. Įgyvendindamas apdairią, su Vyriausybės ekonomine programa suderintą kreditavimo politiką, Lietuvos bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40 procentų bendros paskolų sumos.
Akcinis 1922 m. įsteigto banko kapitalas siekė 12 mln. litų (įmokėtas auksu ir Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais). Valdytoją skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos bankas leido į apyvartą lito (įvestas 1922 10 02) banknotus.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. Liaudies seimas priėmė deklaraciją dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo, todėl nacionalizuotas Lietuvos bankas buvo perduotas SSRS valstybiniam bankui ir kitų sovietinių respublikų pavyzdžiu tapo jo vietiniu skyriumi. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui Lietuvos laikinosios vyriausybės nutarimu Lietuvos bankas vėl atkurtas, bet nacių karinė valdžia nesuteikė jam emisijos banko funkcijų, todėl jis veikė kaip komercinis bankas. Sovietinei kariuomenei užėmus Lietuvą, 1944 07 24 Lietuvos bankas vėl tapo SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora.
Kaip šalies centrinis bankas vėl ėmė veikti 1990 kovo 1 d. Vilniuje. Pagrindines pastangas skyrė pasirengimui įvesti savus pinigus. 1990 m. gruodį banke atidaryta pirmoji valiutinė sąskaita. 1991 Lietuvos bankas Švedijoje atidarė pirmąją korespondentinę sąskaitą. 1992 m. atgavo ikikarines aukso atsargas, laikytas Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, iš Švedijos už auksą gavo kompensaciją. Iki 1992 m. vykdytas komercines operacijas (įmonių kreditavimo, atsiskaitymų) perdavė Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.
Šiuo metu Lietuvos bankui priskirtos tokios funkcijos:
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą palaikyti kainų stabilumą, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
2) formuoja ir vykdo pinigų politiką;
3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
4) valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6) išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą, taip pat išduoda ir atšaukia leidimus steigti užsienio valstybių kredito įstaigų skyrius bei atstovybes ir jiems veikti bei prižiūrėti užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
8) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.
