1954 m. birželio 2 d. gimė Kęstutis Kasparavičius, Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, vaikų rašytojas.

1972 m. M. K. Čiurlionio meno mokykloje baigė choro dirigavimo specialybę, 1981 m. baigė dizainą Lietuvos dailės institute. Nuo 1988 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Iliustravo apie 60 kitų autorių knygų, pats parašė ir iliustravo virš 10 knygų vaikams. Iliustracijų pagrindinė technika – pieštukas ir akvarelė. Jose perteikiama literatūros personažų charakterių įvairovė, dažnai sužmoginami gyvūnai, būdingi subtilūs pastelinių spalvų deriniai, pustoniai, detalizuoto realistinio piešinio ir fantastinių elementų derinimas. Pelnė įvairių apdovanojimų. Jo knygos ne vieną kartą buvo išrinktos kaip geriausios lietuvių metų knygos vaikams.

Pirmoji K. Kasparavičiaus iliustruota knyga Lietuvoje pasirodė 1984 m., o nuo 1989-ųjų jis pradėjo aktyviai bendradarbiauti su užsienio šalių leidyklomis (Vokietijos, JAV, Graikijos, Ispanijos, Meksikos, Taivanio, Korėjos ir kt.). Po gero dešimtmečio, pelnius pripažinimą svetur,  K. Kasparavičiaus iliustruotos knygos vėl pradėtos leisti Lietuvoje.

Jo pirmoji autorinė knyga pasirodė… kinų kalba. Jo iliustracijas pirmieji įvertino vokiečiai. Lietuvių kalbos mokytoja po abitūros rašinio jam patarė niekuomet nieko nerašyti, o lietuvių kalbos komisija jo parašytą knygą apdovanojo už taisyklingą lietuvių kalbą. Jis mokėsi choro dirigavimo ir dizaino, tačiau tapo vaikiškų knygelių kūrėju. Jo vaikystė prabėgo sename dvare Trakų rajone, o dabar jis su šeima įsikūręs Vilniaus senamiestyje.

K. Kasparavičius yra sakęs, kad dailininku tapo atsitiktinai. O ir pirmosios iliustracijos gerokai skyrėsi nuo dabar gerai atpažįstamos stilistikos: „Kai pradėjau iliustruoti knygas, mano darbai nebuvo tokie, kokius dabar matote. Dar „Vyturio“ leidyklos laikais esu iliustravęs savo tėčio eilėraščių knygelę „Toj pirkelėj seneliukas“. Tuomet dirbau kitaip: viską štrichuodavau juodai ir labai lengvai paspalvindavau.Tik pradėjus dirbti su vokiečiais teko pakeisti stilių, ir už tai jiems esu labai dėkingas.“

Apie savo kasdienybę viename interviu dailininkas yra taip pasakojęs: „Didžiąją laiko dalį aš piešiu. Juk esu dailininkas, o rašymas man kaip hobis. Taigi rašau tik retkarčiais, kai į galvą ateina kokia įdomesnė mintis. Vakarais prisėdu prie kompo. Turiu ten visokių skyrelių ir skyriukų pasidaręs. Įmetu vieną tekstą ten, antrą – kitur. Palieku. Po kiek laiko vėl kas nors šauna į galvą,  ir vėl parašau. Ir taip tos istorijos po truputį rašosi rašosi… Visos vienu metu. Ten jų daug – ir trumpų, ir visai trumpų, ir poilgių, ir net visai ilgų. Yra ir beviltiškai įstrigusių, kurių jau turbūt niekada nebaigsiu. Nors kai kurios istorijos gali ir metų metus labai sėkmingai augti.

Kai baigiu piešti iliustracijas kokiai nors knygai, pradedu galvoti, ką veiksiu toliau. Pasižiūriu, ką turiu sukaupęs. Išsirenku. Pabaigiu. Juodraštį pasiunčiu į leidyklą ir, jei ten ta idėja patinka, pradedu piešti eskizus. Tačiau to pirmojo juodraščio niekuomet neatiduodu redaktorei, mat piešdamas eskizus nuolat viską perrašinėju. Jei staiga kyla mintis pakeisti kokį veikėją ar kaip nors kitaip jį aprengti, visa tai turiu pataisyti ir tekste.“  (www.kamane.lt)

K. Kasparavičiaus braižą visada lengva atpažinti. Pagrindinė jo iliustracijų technika – pieštukas ir akvarelė.

Kaip savo mėgstamiausius vaikų rašytojus K. Kasparavičius įvardina B.Potter,  A.A.Miln’ą, L.Carrollį. Tačiau drąsiai sako, jog nemėgsta „Hario Poterio“.

 

Comments are closed.