Spalio 1-ąją minime tarptautinę kavos dieną. Šis kartus žvalinantis gėrimas yra daugumos mūsų kasdienybės dalis. O ką sako gydytojai, kiek kavagėriai naudingi ar žalingi mūsų sveikatai?

Jei labai trumpai reikėtų atsakyti į klausimą, ar kavą gerti sveika, atsakymas būtų –  taip. Bent jau kalbant apie daugumą žmonių, o ir turint omenyje vartojamą kavą tinkamais kiekiais, iki 3-5 puodelių ir neviršijant 400 miligramų kofeino per dieną.

Jei labai trumpai reikėtų atsakyti į klausimą, ar kavą gerti sveika, atsakymas būtų – taip. Bent jau kalbant apie daugumą žmonių, o ir turint omenyje vartojamą kavą tinkamais kiekiais, iki 3-5 puodelių ir neviršijant 400 miligramų kofeino per dieną.

Nacionalinio JAV vėžio instituto mokslininkė Erikka Loftfield, kuri tyrinėja kavos poveikį sveikatai, teigia: „Atlikti tyrimai rodo, kad kava susijusi su mažesne priešlaikinės mirties rizika.“

Daug metų buvo gąsdinama, jog kava gali turėti kancerogeninių savybių, bet 2015 metais  jos saikingas vartojimas net gi buvo įtrauktas į JAV sveikos mitybos principų gaires.

Nathan Dumlao, Unsplash.

Britų medicinos žurnalas 2017 m.   taipogi konstatavo, jog kava daugiau susijusi su nauda, o ne su žala sveikatai. Mokslininkai pastebėjo, kad tyrimų dalyviai, kurie reguliariai ir saikingai gerdavo kavą, turėjo mažiau širdies bei kraujagyslių ligų, o ir rečiau mirdavo dėl šių susirgimų, insultų ir infarktų.

Taip pat, ekspertų teigimu, kava gali padėti apsisaugoti nuo antro tipo diabeto, parkinsono ligos, kepenų pažaidos, kepenų vėžio ir kitų chroniškų kepenų ligų. Pavyzdžiui, kasdien suvartojant maždaug penkis puodelius kavos, rizika susirgti antro tipo diabetu, sumažėja 30%, lyginant su žmogumi, kuris visai negeria kavos.

Katanijos universiteto profesoriaus, mitybos specialisto Dr. Giuseppe Grosso teigimu,  potenciali kavos nauda gali būti susijusi su polifenoliais, kurie yra augalinės kilmės ir turi antioksidantinių savybių.

Bet verta pastebėti ir tai, kad kava tinka ne visiems. O ir išlieka per didelio suvartojamo kiekio rizika. Tai itin aktualu kalbant apie besilaukiančias moteris, nes kofeino saugumas vaisiui dar kol kas nėra patvirtintas. Nors vyksta tikrai daug tyrimų, susijusių su kavos poveikiu žmogaus sveikatai, vis tik didelė dalis jų nėra baigtiniai, o ir lieka daug iki galo neištirtų niuansų.

Edinburgo universiteto profesorius Jonathan Fallowfield sako, kad vis tik nėra pilnai aišku, ar kava tikrai naudinga sveikatai. Kavai palankūs tyrimų rezultatai gali būti susiję ir su kitais faktoriais, būdingais kavos mėgėjams,  todėl negalima drąsiai konstatuoti kavos naudą.

Ar svarbu, kaip kava paruošta? 

Taip! Mėgstate stipriai ar lengvai skrudintą? Stiprią ar ne? Kur augintą? Kurios rūšies?

„Nuo šių aspektų priklauso ne tik kavos skonis, bet ir pačios kavos sudėtis. Bet dar nėra iki galo aišku, kaip skirtingi kavos komponentai daro įtaką sveikatai.“ – teigia vyriausias tyrėjas nacionalinio JAV vėžio institute Neal Freedman.

Miryam Leon, unsplash.

Pavyzdžiui, skrudinimas mažina chlorogeno rūgščių kiekį, bet sukuria kitus antioksidantus. Espresso kava yra labiausiai koncentruota, mažiausiai skiesta vandeniu, todėl antioksidantų vienu gurkšniu gauname daugiausiai.

JAMA Internal Medicine (mėnesinis recenzuojamas medicinos žurnalas, leidžiamas Amerikos medicinos asociacijos) tyrė 500,000 Jungtinės Karalystės gyventojų kavos gėrimo įpročius ir pastebėjo, kad visai nesvarbu, kiek ir kokios kavos išgeriama per dieną, vis tik ji kažkiek sumažina riziką įvairioms mirtinoms ligoms. Išimtis –- tirpi kava, kurios naudos nustatyti nepavyko.

Tai, kaip ruošiate kavą, irgi daro įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. „Mes tikrai žinome, kad, jei kokios kavos nereikėtų gerti, tai užpiltos verdančiu vandeniu.“ ,– teigia JAV medicinos profesorius Marilyn C. Cornelis.

Kavos granulės savyje turi aliejaus, kuriame yra cheminių komponentų, kurie didina blogąjį cholesterolį ir šiek tiek mažiną gerąjį. „Bet, jei filtruojate kavą, nebelieka problemos. Žmonės su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje turėtų rinktis filtruotą, aparatinę kavą. „ – sako Singapūro universiteto medicinos profesorius, ilgametis kavos tyrėjas Rob van Dam.

Nors kai kurie kiti mokslininkai vis tik neskuba teisti užpiltinės ar verdamos kavos, nes cholesterolio pokytis nebus toks žymus, jog lemtų padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Ar visos kavos rūšys turi tiek pat kofeino?
Žinoma, kad ne. Puodelis espresso kavos turi daugiausiai kofeino – maždaug 70 mg 30 ml kiekyje. Aišku, tokio tipo kavos suvartojamas nedidelis kiekis. O štai įprastame 350 ml kiekyje plikytos kavos, yra 200 mg kofeino. Kava be kofeino irgi jo šiek tiek turi – puodelis apie 8 mg, tad tai svarbu prisiminti, jei jos vartojame itin daug.

Pirkdami kavą, nelabai žinome, ką galime gauti. Kai kurie kavos mišiniai gali turėti 259 mg, o kiti net 564 mg pusės litro kiekyje. Bet daliai mūsų gaunamas kofeino kiekis yra labai reikšmingas. Tikriausiai esate pastebėję, kaip vieni gali gerti kavą vėlai vakare ir miegoti kaip kūdikiai, o kitiems jau puodelis kavos po vidudienio iššaukia nemigą ir nerimastingumą. Kai kurie žmonės turi genetinį polimorfizmą – kūnas sulėtina medžiagų apykaitą, gavęs kofeino. Tiems, kas jautriai reaguoja į kofeiną, geriau riboti jo kiekį, bet visai atsisakyti tikrai nebūtina.

Ar kava kelia priklausomybę? 

Atliktų tyrimų rezultatai liudija, kad organizmas ilgainiui gali priprasti prie kofeino vartojimo. O staigus nutraukimas gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, irzulį, sunkumą bandant susikoncentruoti, depresinę savijautą.

Kofeinas yra psichoaktyvus, o jo daugiausiai gauname su kava. Maždaug praėjus pusvalandžiui po puodelio kavos, kofeinas pradeda veikti ir jis greitai pasisavinamas. Kraujagyslės susitraukia, pakyla kraujo spaudimas. Nuosaikus kofeino kiekis pažadina, suteikia energijos, pagerina nuotaiką ir koncentraciją.

Tie, kurie suvartoja daugiau nei 400 mg kofeino per dieną, negali būti užtikrinti, kad sau nekenkia, nes dar trūksta tyrimų. Taipogi, itin didelis kofeino kiekis gali sukelti kofeino intoksikaciją, sukelti drebulį, nervingumą, širdies permušimus. Kofeinas taip pat gali trikdyti miegą.

Psichiatrė Mary M. Sweeney teigia: „Kavos gėrimas yra taip įsišaknijęs mūsų kultūroje ir kasdieniuose įpročiuose, kad retai susimąstome, jog gali sukelti problemų.“

Mažinant suvartojamą kofeino kiekį, gali pagerėti savijauta, susijusi su  gastro refliuksu. Kaip jau minėta, atsargiau reiktų elgtis ir nėščiosioms, nes kofeinas  kažkiek patenka ir į  placentą, todėl poveikis nėra aiškus, rekomenduojama neviršyti  200 mg per dieną.

Beje, labai aukštos kofeino dozės gali net nužudyti, bet tokia problema veikiau gali atsirasti nuo kofeino miltelių ar tablečių su kofeinu perdozavimo, o ne nuo didelio kavos suvartojimo. Tai būtų itin retas reiškinys.

Kas gi toji kavos pupelė?

Ant kavamedžio kabo raudoni vaisiai, kurių viduje dvi kavos pupelės. Jos būna žalios, o tampa rudos tik skrudinant. Tiesą sakant, tai net ne visai pupelės, o veikiau primena vyšnias, kurias galima nuskinti nuo medžio.

Be to, kava pasižymi ne tik kofeino kiekiu, bet dar ir turi minėtų antioksidantų, vitamino B3, magnio bei kalio.

Clint Mckoy, unsplash.

Laikoma, kad kavos esti net 124 rūšys. Tiesa, didžioji dalis skonių nyksta ir galbūt išnyks visai, nes net  60% kavamedžių paveikiami klimato kaitos, masinių kirtimų, purškiamų chemikalų. Dažniausiai geriama dviejų rūšių kavą: arabica arba robusta (canephora). Pati populiariausia kava yra arabica, kuri atkeliauja iš Etiopijos arba Jemeno.

Ar pienas bei cukrus mažina kavos naudingumą? 

Iš tiesų, gydytojai nežino tiesaus atsakymo. Viena 2015 metų studija rodo, kad kava su pienu ar cukrumi, duoda tiek pat naudos, kiek ir juoda kava. Bet kavos industrija nuo to laiko neįtikimai išaugo, o lašelį pieno ar nepilną šaukštelį cukraus pakeitė daug didesni kiekiai.

Verta atkreipti dėmesį ir į faktą, kad būtent iš saldžios arbatos bei kavos, suaugusieji gauna daugiausiai kasdienio cukraus. Ypač, turint omenyje, pienišką kavą su daugybe priedų, grietinėle, sirupais – tokia kava jau turi nedaug ką bendro su puodeliu juodos kavos.

Toa Heftiba, unsplash.

Sveikatos specialistus ypač neramina ir tai, kad net 43% paauglių kasdien geria kavą – skaičius buvo per pus mažesnis 2003  metais. Tai lėmė saldžios, veikiau desertą primenančios kavos išpopuliarėjimas.

„Žmonės turėtų kreipti dėmesį į tai, ką jie deda į savo kavą, ar kuo gamintojas ją skanina. Vis daugiau žmonių atsisako ar riboja gaiviuosius gėrimus, norėdami sveikiau maitintis, tad gamintojai visaip bando tokiam vartotojui įsiūlyti bent saldžią kavą. “ – perspėja sveikatos specialistė, medicinos profesorė  Laura Schmidt.

Ar turėčiau gerti mažiau kavos? 

Tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Vis tik, jei kavą vartojame saikingai, o ji neblogina mūsų savijautos, jos atsisakyti tikrai nebūtina.

Parengė Dominyka Navickaitė. 
Parengta pagal  nytimes.com .