Dalinuosi keliomis įžvalgomis apie knygas, kurias gera, būtina, reikia, norisi, miela, malonu skaityti. Suraskite ir savo epitetą šiam skaitymo malonumui apibūdinti.
R. Skučaitė. Spalvotos skaičių pasakėlės. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. 48 p.
Šioje knygelėje-žaidime viena jaukiausių lietuvių poečių Ramutė Skučaitė nedidelėmis, šmaikščiomis, nostalgiškomis ar pamokančiomis eiliuotomis istorijomis supažindina vaiką su pirmaisiais skaičiais (nuo 1 iki 9) ir pagrindinėmis spalvomis. Juos įsiminti padeda dėmesį prikaustančios iliustracijos: raudona braškė, boružėlė, trys rudi voveriukai, šešios juodumą mylinčios katės, aštuonios kėkšto nesulestos mėlynės. Šalia – „ekranas“ su spaudžiamais paveikslėliais ir skaičiais, kuriuos paspaudę išgirsite auktorės Ilonos Balsytės balsą. Ji įskaitė knygelėje esančius tekstus, tad kartais galėsite jos „paprašyti“ pavaduoti jus.
Ši knyga mane labiausiai sužavėjo nepaprastai įtikinamomis ir ilgam įstringančiomis su kiekvienu skaičius siejamomis asociacijomis, o dailininkės Agnės Nananai sudėliot spalviniai akcentai sieja tekstą su vaizdu itin taikliai. Mokykitės pažinti skaičius ir spalvas nenuobodžiai, o be to – pasitelkdami lietuviškas asociacijas ir žodžių skambesius.
T. Dirgėla. Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje. – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 198 p.
Domo ir Tomo detektyvinėmis istorijomis ir pasakomis apie Raganą Šiokiątokią spėjęs pagarsėti vaikų rašytojas T. Dirgėla dovanoja vaikams naują personažą – Vytautą Didįjį.
Trakų pilyje įvyko neįtikėtinas dalykas – iš praeities į savo sodybą atkeliauja pats Vytautas Didysis! Ieškodamas dingusios karūnos, kunigaikštis netikėtai susidraugauja su vaikais Matu ir Ema. Netrukus paaiškėja, kad paskui Vytautą atkeliavo ir jo pusbrolis Jogaila, ketindamas sužlugdyti giminaičio planą. Į kovą stoja ne tik kilmingi pusbroliai, bet ir geriausi draugai – Matas ir Feliksas. Ar draugystė nugalės?
Rimti ir suaugę vaikų literatūros tyrinėtojai nesutaria, ar tokia pramoginė literatūra gera, reikalinga, tinkama vaikams, ar ko nors išmoko, ar pateks į vadovėlius? Šiandien sunku vienareikšmiškai į tai atsakyti, mat pasaulis yra stipriai pasikeitęs, skaitymo prestižas kritęs, vaikai nebenori skaityti, ir… nebeskaito. Plačiajame Vakarų pasaulyje šie procesai prasidėję daug anksčiau ir ten tokių rašytojų tikrai netrūksta. Ir jie vaikų skaitomi, mylimi, sekami. Na, kaip koks D. Walliams ar net R. Dahl. Tai štai mes turime Tomą Dirgėlą. Ir tai, kad vaikai skaito jo knygas, seka, atvyksta į susitikimus, yra labai gerai. Juk žingsnis nuo pramoginės literatūros iki rimtosios yra gerokai trumpesnis, nei iš neskaitymo į skaitymą.
V. Palčinskaitė. Ką padarė šokių salė. – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 88 p.
Naujų gerai žinomos poetės eilėraščių knyga mane tikrai labai maloniai nustebino. Poetė savitai išgyvena dabartinio pasaulio šiuolaikiškumą ir vaikų gyvenimo sudėtingumą. Knygos įžangoje ji užsimena, kad knygą parašyti įkvėpė švelnumo ir grožio trūkumas gyvenime, pikta erzelynė. Kad jos knyga būsianti poilsis ir atgaiva vaikams. Ir šį poilsį ji siūlo atrasti… eiliuotoj pasakoj apie šokių salę.
Skaitydami lengvai ir laisvai sueiliuotas eiles, vaikai nepastebimai pažins skirtingus šokius, panirs į šokių žingsnelių svaigulį, ir pačius keisčiausius, netikėčiausius su šokiais susijusius personažus. Eilėraščiai kiek nostalgiški, bet labai šviesūs, skambūs. Labai labai rekomenduoju visiems, pasiilgusiems kokybiško poetinio teksto ir Poezijos!
PAAUGLIAMS
N. Sumanen. Linkėjimai – Zebrė (vertė A. Krilavičienė). – Vilnius: Gelmės, 2020. 238 p.
Paribio istorijų rėmuose išleista knyga, jau antroji šios suomių rašytojos knyga lietuviškai. Pirmoji, pavadinimu REMBO, rašytojai pelnė nemažai premijų, taip pat neliko nepastebėta ir lietuvių tarpe. Tačiau su šia knyga autorė neria žymiai giliau ir skaudžiau. Turiu įspėti, kad pasiruoštumėte atvirumui ir tikrumui, paauglio pasaulio vidiniam, itin skaudžiam, pjūviui. Fizinis skausmas, beprasmybė, nenoras eiti į mokyklą – tai tik pirmosios uogelės. Pagrindinės knygos herojės šešiolikmetės Iris pasaulis išties sudėtingas, santykiai taip sutrūkinėję, kad santykiams su visa kuo atstatyti reikia… kažko ypatingo ir netikėto… Neišduosiu siužeto, bet skaitykite, įkvėpkite ir priimkite. Tokias knygas reikia duoti skaityti vaikams, paaugliams, ir kalbėtis su jais. Bent apie knygas, jei jau neišeina apie jų skaudulius.
D. Ganc. Lota. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2020. 120 p.
Iškart turiu prisipažinti – asmeniškai pažįstu šios knygos autorę. Dianą, labai nuoširdžiai ir giliai besidominčią viso pasaulio literatūra vaikams, paaugliams ir jų kūrėjais. Diana apie visa tai žino labai daug, ir dažnai net pristatoma kaip vaikų literatūros ekspertė. Žinau, kokia ji kūrybiška, tad tikrai nenustebino žinia apie jos pačios parašytą knygą. Itin sudėtinga tema, apie sudėtingą amžių ir gyvenimo aplinkybes.
Pagrindinė herojė Lota – nuo pasaulio siekianti užsidaryti ir su sudėtingais gyvenimo reikalais bandanti susitvarkyti paauglė. Jai tikrai per sudėtinga spręsti visa tai, kas ją užgriuvo – mamos mirtis, negebėjimas pritapti, nepasitikėjimas savimi, draugės valgymo sutrikimai, tėčio sutrikimas… Tad nestebina, kad Lota tenori pradingti prasmegti, nebebūti. Bet su šiuo jos noru nesutinka visas už lango ir užrakintų durų esantis pasaulis. Bei, telefonas. Trūkinėjančiame tekste atsispindi sudėtinga kelionė per jausmus ir išgevnimus, įvairūs atmetimai ir filosofavimas. Knyga, tema, tekstas nelengvas. Bet itin įtraukiantis ir užburiantis. Kviečiu, labai kviečiu susipažinti su LOTA.
J-B. Andrea. Mano karalienė (vertė J. Ramunytė). – Vilnius: Gelmės, 2020. 128 p.
Na ką, ir dar viena, gal net sudėtingiausia knyga paaugliams. Pirmasis prancūzų autoriaus romanas apskritai, tačiau pelnęs iškart virš dešimt literatūrinių premijų. Taigi čia sudėtingas ne tik siužetas, bet iš anksto sukritę itin sudėtingi veikėjai – kitoniškai, prie visuomenės nepritapę, keistuoliai fantazuotojai, neišmanėliai, visuomenės laikomi „atsilikėliais“.
Šioje knygoje nerasite jokios įpastos logikos.
Tekstas itin sudėtingas, kiek pamišėliškas, vietomis neaiškus ir toks komplikuotas, kad norėdavau knygą mesti. Man skaityti buvo sunku. Bet – įsileisti kitoniškumą juk visų pirma reikia į savo širdį. Ir tai nėra lengva.
DAR PORA MAŽIESIEMS
A. A. Jonynas. Skambanti ABC. – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 64 p.
Interaktyvi knyga kviečia abėcėlės mokytis visai kitaip. Kaip? O gi pasitelkiant… natas bei pačią muziką.
Kiekviename puslapyje rasite po eilėraštuką, kuraime dėmesys sutelkiamas į pristatomą abėcėlės raidę, kitame puslapyje – daug vietos pasimokyti tai raidei parašyti, apvedžioti (tiesiai į knygą!) ir… eilutę su penkline bei natomis. Nesijaudinkite, jei jų dar nepažystate. Kaip jau minėjau, knygelė interaktyvi. Leidėjai kviečia atsisiųsti nemokamą programėlę ir skenuodami kiekvieną abėcėlės raidę, galėsite išgirsti skambią muziką bei balsą. O kur dar piešinių grožis!
T. Dirgėla. Domas ir Tomas. Vasaros atostogų byla. – Vilnius: Tyto Alba, 2020. 200 p.
Tai jau šeštoji knyga, pasakojanti apie dviejų draugų Domo ir Tomo nagrinėjamas bylas.
Šįkart ramios atostogos virsta tikru detektyvu, kai pro šalį praeina įtartinas vyrukas su pilnu krepšiu pinigų.
Manau, tai 8-12 m. vaikams labiausiai tinkančios istorijos. Autorius pasakoja šmaikščiai ir gyvai, tai padeda priimti knygą kaip gyvą, puikiai šiuolaikiniam vaikui tinkantį reiškinį. Knygoje daug dialogų, smagių kalbinių žaidimų, detektyvinės istorijos nors gana paprastos ir nesudėtingos, tačiau tikrai ne prastos. Galbūt tai kiek berniukiškos knygos, tačiau, tikiu, tiks ir patiks ir mergaitėms.
Skaitė ir dalinosi J. Lūžaitė-Kajėnienė
