Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
533 m. popiežiumi buvo išrinktas atsivertęs pagonis Merkurijus. Toks vardas akivaizdžiai netiko Bažnyčios lyderiui ir jis nusprendė po išrinkimo jį pakeisti ir pasirinko Jono II vardą. Nuo to laiko įprasta, kad žmogus, išrinktas popiežiumi, pasirenka kurio nors šventojo vardą. Vardo pasirinkimas kartu yra svarbus simbolinis gestas, atskleidžiantis, kas popiežiui yra itin svarbu. Pavyzdžiui, įprasta, kad Pijaus vardą pasirinkę popiežiai akcentuoja maldą ir dvasingumą, Pauliaus vardas siejamas su aktyvia evangelizacija ir t.t. Prie vardo pridedamas skaičius, nurodantis, kelintą kartą toks vardas buvo pasirinktas. Merkurijus tapo Jonu II, norėdamas pabrėžti, kad Jonas I – tai apaštalas Jonas.
Dabartinis popiežius Pranciškus tapo išskirtiniu įvairiais aspektas. Jis ne tik pirmas popiežius ne europietis, tačiau taip pat pirmasis, kuris pasirinko Pranciškaus vardą, gaivindamas šv. Pranciškaus Asyžiečio žinią mūsų laikams.
1839 m. prancūzų fotografas Louis Daguerre pirmą kartą istorijoje nufotografavo Mėnulį. Mokykloje praktiškai nesimokė, tėvas tik buvo nusiuntęs padėti vienam architektui ir iš jo mokytis darbo įgūdžių, paskui tapo žymaus tuo metu teatro dekoratoriaus mokiniu. Louis Daguerre jau jaunystėje tapo puikiu šokėju ir akrobatu, vaikščiojusiu lynu, taip pat labai greitai atsiskleidė jo, kaip dekoratoriaus, talentas. Būtent noras kurti originalią scenografiją skatino Daguerre’ą eksperimentuoti su chemikalais, bandant kurti atvaizdus. Jis išranda dagetotopiją – ankstyvąją fotografiją, kur vaizdas atspaudžiamas rankiniu būdu, pasitelkus chemikalus. Norėdamas parodyti savo išradimo veikimą, Daguerre sėkmingai nufotografavo Mėnulį.
1843 m. Drezdene įvyko Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjera. Pasakojama, kad sukurti šią operą Wagnerį paskatino išgyventa audra, keliaujant laivu iš Rygos į Londoną.
1920 m. gimė JAV rašytojas-fantastas, mokslo populiarintojas Aizekas Azimovas. Jis parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino anglų ir kai kuriose kitose kalbose. Azimovas vadinamas vienu iš įtakingiausių mokslinės fantastikos kūrėjų. Mirė jis 1992 m.
1833 m. mirė stačiatikių šventasis Serafimas iš Sarovo. Beje, jo šventumą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia. Jo mokymą užrašė vienas iš jo dvasinių mokinių Nikolajus Molotilovas. Garsiausia jo frazė: „Siek taikingos dvasios ir tūkstančiai aplink tave bus išgelbėti“. Jis gimė ir užaugo Kursko srityje. Pasakojama, kad, būdamas vaikas, sunkiai susirgo ir buvo išgydytas Švč. Mergelės Marijos ikonos. Nuo to laiko jis įgijo gebėjimą matyti angelus. Būdamas devyniolikos įstojo į Sarovo vienuolyną, kuriame davė įžadus. Po kurio laiko pasitraukė iš vienuolyno į atsiskyrėlio būstą miške. 1815 m. jis pradėjo savo ermitaže priimti piligrimus. Greitai Serafimas išpopuliarėjo dėl galios gydyti ir įžvalgumo. Kartais per dieną jį aplankydavo šimtai piligrimų. Pasakojama, kad jis atsakydavo į savo svečių klausimus, jiems jų dar neuždavus.
