Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1643 m. gimė seras Isakas Niutonas, anglų matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas. Būsimas genialus mokslininkas vaikystę leido mažame miestelyje, Linkolnšyro grafystėje, neturtingo fermerio šeimoje. Tik dvylikos metų Niutonas buvo nusiųstas į miesto mokyklą, po to į vieną Kembridžo universiteto koledžą, kurį baigė 1665 m., įgydamas bakalauro laipsnį. Tuo metu Anglijoje pradėjo siausti maro epidemiją ir vaikinas grįžo į gimtinę. Čia jis praleido dvejus metus ir per juos padarė didžiausius savo atradimus. Pasibaigus epidemijai, Niutonas grįžo iš karto vadovauti fizikos ir matematikos katedrai Kembridže 1672 m. Niutonas buvo išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu, o 1703 m. tapo jos prezidentu. Apibendrinęs pirmtakų darbus ir savo tyrinėjimus mechanikos srityje, Niutonas parašė įžymųjį veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, kuris išleistas 1687 m. liepos 5 d.
1695 m. Niutonas persikėlė gyventi į Londoną, kur buvo paskirtas monetų rūmų prižiūrėtoju, vėliau – direktoriumi. 1705 m. jam buvo suteiktas riterio titulas.
Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ aprašė visuotinę trauką ir, per aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityse.
Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas, traukia kitą jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Štai kodėl vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę Saulė ir jos planetos.
1961 m. Kopenhagoje baigėsi 33 metus trukęs barzdaskučių padėjėjų streikas. Tai ilgiausias streikas istorijoje. Deja, kiek beieškojome internete, nepavyko aptikti, kodėl streikas tiek užsitęsė, kodėl padėjėjai galiausiai baigė streiką. O gal Jūs žinote?
1975 m. Bažnyčia paskelbė Elizabeth Ann Seton šventąja. Ji yra tapusi katalikiškų mokyklų dangiškąja globėja. Beje, Seton tapo pirmąja kanonizuota šventąja, kuri gimė Amerikos žemyne.
1809 m. gimė prancūzų mokytojas Louis Braille, plačiausiai išgarsėjęs kaip aklųjų rašymo sistemos išradėjas. Ji buvo išrasta 1829 m. Paryžiaus Aklųjų institute, nuo 1878 m. Braille’io raštas priimtas visame pasaulyje. Kiekvienas rašmuo ar „elementas“ sudarytas iš šešių taškų, išdėstytų po tris taškus dviejuose stulpeliuose. Siekiant suformuoti rašmens elementą, taškas gali būti pažymėtas bet kokioje šešių taškų padėtyje. Tokių rašmens kombinacijų gali būti šešiasdešimt trys, jais užrašomos visos lotyniškos abėcėlės raidės, skyrybos ženklai, skaitmenys (atitinka pirmąsias 10 lotyniškos abėcėlės raidžių), muzikiniai simboliai (Braille’io muzikinė notacija). Aklieji skaito čiuopdami pirštais, rašo įspausdami specialiu rašikliu ar aklųjų rašomąja mašinėle specialiame popieriuje.
2003 m. įkurta raeliečių sekta, tikinti, kad prieš 25 tūkst. metų ateiviai atvyko į Žemę ir čia klonavimo būdu pradėjo žmonių rasę. Šios sektos įkūrėjas Raeliui pasivadinęs prancūzas Claude Vorilhon, kuris, prieš tapdamas religiniu lyderiu, buvo sporto žurnalistu ir net leido savo leidinį apie automobilių sportą. Beje, jis taip pat Claude Celler pseudonimu išleido penkis muzikinius albumus. Jo gyvenimas radikaliai pasikeitė, kai jis 1973 m. gruodžio 13 d. pradėjo susitikimus viename iš vulkanų kraterių su ateiviu, pasivadinusiu Jahve. Savo „susitikimų“ patirtį jis parašė knygoje, kuri prasideda žodžiais: „Pagaliau mokslas pakeitė religiją”. Pradžioje nauja religinė grupė vadinosi Madech, vėliau persivadino Tarptautiniu raeliečių judėjimu.
Žurnalisto „atsivertimas” sudomino Prancūzijos (vėliau ir kitų šalių) visuomenę, tad jam nebuvo sunku 1974 m. įkurti grupę „Madech“, vėliau persivadinusią į „International Raelian Movement” (IRM, „Tarptautinis raeliečių judėjimas“). Šis religinis judėjimas aktyviai naudojasi moderniomis techninėmis priemonėmis, daug medžiagos apie jį galima atrasti internete. Raeliečiai praktikuoja „prabudimo, atviro proto“ seminarus, kuriuose medituojama pagal Raelio sukurtą „jausminę meditaciją“, vakarais vyksta raeliečių menininkų pasirodymai po žvaigždėtu dangumi. Po šių seminarų rengiami aukštesnės pakopos – „vadovavimo“ seminarai, kuriuose suteikiami tam tikri laipsniai. Ko moko Raelis? Jo teigimu, visos gyvybės formos Žemėje buvo sukurtos pažangių, genetines technologijas ir DNR įvaldžiusių mokslininkų iš kitos planetos, kuriuos Raelis vadina elohimais. Jis tvirtina 1975 m. lankęsis Elohimų planetoje, kur susitiko su Buda, Moze, Jėzumi ir Mohammedu, o pokalbius su jais aprašė antrojoje savo knygoje „Ateiviai paėmė mane į kitą planetą“. Joje tvirtinama, kad šie „pašnekovai“ – nuostabios, harmoningos, taikios būtybės, mokančios malonumo, taikos, žinojimo, suvokimo, atriboto nuo pinigų, blogio ir karo. Tad Raelis teigia palaikąs Universaliąją žmogaus teisų deklaraciją, tiesa, savo interneto svetainėje jis pateikia kiek kitokią jos versiją. Raelio teigimu, badą pasaulyje sustabdyti gali tik genetiškai modifikuotas maistas. Jis propaguoja nanotechnologiją (itin mažų mechanizmų technologiją) ar net biologinius robotus, kurie ateityje galėtų padėti žmonėms gyventi kur kas geriau. Raelio manymu, nanotechnologijos dėka ateityje mėsą būtų galima gaminti iš pagrindinių Mendelejevo lentelės elementų, kad nereikėtų žudyti gyvulių.
Taip pat raelizmas propaguoja žmonių klonavimą bei kamieninių ląstelių tyrimus. Klonavimas, anot Raelio, padėtų nubausti ir sunkius nusikaltėlius – pavyzdžiui, Hitlerį ar musulmonų savižudžius teroristus: juos klonavus, galima būtų naujuosius klonus atiduoti teismui.
