1908 m. sausio 27 d. Bagrėnėje, kaime netoli Prienų, Marijampolės apskrityje gimė vienas žymiausių visų laikų Lietuvos filosofų Antanas Maceina.  Tėvų šeima buvo pasiturinti, tėvas buvo viršaitis. Deja, jau vaikystėje Antanas patyrė, ką reiškia netektis. Nuo ligų mirė broliai, sesuo, mama.

Pradžios mokyklą baigė Juodraistyje, paskui mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Kadangi nuo pat mažumės buvo auklėjamas katalikiškai ir pats jautė pašaukimą egzistenciniams klausimams, nusprendė rinktis dvasininko kelią ir įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Tačiau čia, po keletos metų studijų,  suabejojo, ar tikrai jo kelias būti dvasininku. Seminarijoje jis buvo uolus, gerai mokėsi, bet išsiskyrė tuo, kad nuolat kėlė klausimus, kas kėlė abejonių ir vadovybei. Galiausiai abi pusės sutarė, kad Antanui Maceinai labiau tinka pasaulietinės studijos. Jaunuolis studijavo pedagogiką ir filosofiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat tobulinosi Liuvene, Fribūro, Strasbūro, Briuselio universitetuose ir gavo tikrai solidų akademinį pamatą, kurį bandė pritaikyti Lietuvos tikrovei. 1934 m. jis, vadovaujamas Stasio Šalkauskio, apsigynė disertaciją “Tautinis auklėjimas”.

Taip pat universitete jis save susiejo su Ateities draugija.

Sovietinė okupacija viską sugriovė ir A. Maceina su žmona ir dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į Vokietiją. Čia dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto stgeigiamajame susirinkime Berlyne. Daug dirbo prie LAF programos ir ideologijos dalykų. Buvo  teigiama, kad, atkūrus Lietuvą, A. Maceina turės imtis Švietimo ministro pareigų.

Išvijus sovietinę armiją, A. Maceina pabandė grįžti į Tėvynę ir tapo universiteto Kaune dėstytoju. Buvo tikras akademinio jaunimo lyderis. Vėl grįžtant sovietams, buvo priverstas dar kartą trauktis į Vakarus, šįsyk visam laikui.

Emigrcijoje dėstė, rašė filosofines knygas, daug dėmesio skyrė religinei filosofijai, taip pat Antano Jasmanto vardu rašė poezijos kūrinius. Išleido du poezijos rinkinius.

Maceinai didelę įtaką buvo padariusi egzistencialistinė filosofija ir ypatingai Martino Heidegerio darbai. Taip pat jaučiama N. Berdiajevo, V. Solovjovo ir kitų Rusijos religinių filosofų įtaka. Iki egzodo A. Maceiną labiau domino kultūrologija ir socialinės termos, vėliau dominuoja religijos filosofija ir egzistencialistiniai motyvai. Jo brandžiausiu filosofiniu kūriniu vadinamas darbas „Filosofijos kilmė ir prasmė“, kuris iki šiol laikomas vienu geriausiu įvaru į filosofiją, parašytu lietuvių kalba. Taip pat jo kūrinys „Jobo drama“ buvo išverstas taip pat ir į užsienio kalbas.

Didelę įtaką Lietuvoje padarė A. Maceinos „Religijos filosofija“, „Asmuo ir istorija“, „Ora et labora“.

Filosofas ir poetas mirė Vokietijoje septyniasdešimt devinto gimtadienio dieną.

Comments are closed.