1898 m. vasario 3 dieną Suomijos mieste Kuortane gimė berniukas, kurio talentas pagarsėjo toli už Tėvynės ribų. Alvaras Aalto tapo pasaulinio garso architektu, urbanistu, dizaineriu.
XX a. pradžia – sudėtingas Suomijos istorijos laikotarpis. Alvarui teko sudalyvauti ir kariniuose veiksmuose, kurie vedė prie Suomijos nepriklausomybės deklaracijos Spalio perversmo Rusijoje išvakarėse.
Architektūrą jis studijavo Helsinkio politechnikos institute. Jo pirmasis savarankiškas darbas, atkreipęs kritikų dėmesį, buvo parodos paviljono Tampere projektas. Tačiau jo karjera ir žinomumas itin greitai pradėjo didėti po jo santuokos su Aino Marsio. Pora praleido medaus mėnesį Graikijoje, kur įdėmiai apžiūrėjo antikinį paveldą. Aalto labai žavėjosi funkcionalistine architektūra, tačiau tuo pat metu jis bandė derinti ją su organišku stiliumi.
Beje, vienas ryškiausių architekto darbų buvo šalia Turku miesto įsikūrusi Paimio sanatorija, sergantiems tuberkulioze. Taiop pat garsi yra jo suprojektuota Vyborgo biblioteka ar kultūros namai Helsinkyje. Iš viso jis sukūrė net kelis šimtus projektų.
Alto išgarsėjo ne tik kaip architektas, bet ir kaip dizaineris. Jo suprojektuoti baldai davė pradžia visame pasaulyje žymiai ir įtakingai Artek kompanijai.
Taip pat 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo pirmą kartą eksponuota Aalto vaza, kuri neretai vadinama jo didžiausiu šedevru ir tapo Skandinavijos interjero dizaino simboliu. Tai pradžioje burna pūsta vaza, kuri paskui pjaustoma rankomis ir keletą kartų specialiai poliruojama. Ji pagaminta iš specialaus stiklo ir siekia perteikti jūros bangos įspūdį. Originali vaza buvo nedidukė – vos keturiolikos centimetrų aukščio, bet dabar gaminamos įvairių dydžių Aalto vazos ir išlieka labai populiarios.
Kodėl Aalto darbai tiek vertinami? Kritikai pabrėžia, jog Aalto labai stengėsi tobulinti technines detales ir būti labai dėmesingu aplinkai, kurioje stovės jo suprojektuotas kūrinys. Į vazą, kėdę, projektuojamo pastato detales jis žiūrėjo, kaip į atskirus meno kūrinius, kuriuose vidinis grožis turi derėti su funkcionalumu. Taip pat jis žavėjo drąsa eksperimentuoti ir nesilaikyti įsikibus kurios nors vienos schemos.
3
