2017 metų duomenimis miškai Lietuvoje sudaro 33,5 proc. šalies teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Beje, dauguma jų yra spygliuočiai. Tad miškingų vietovių turime visai nemažai. Net ir gyvendami mieste, galime lankytis parkuose ir gyvename gan žalioje aplinkoje. O oro užterštumo indeksas rodo, kad kvėpuojame tikrai švariu oru. Tikrai turime dėl ko jaustis dėkingi.

Japonijos miškai

Japonijoje miškų dar daugiau, jie dengia net 2/3 šalies teritorijos.Tiesa, Japonija išsiskiria iš kitų itin miškingų vietovių (kaip kad Suomija) tuo, kad yra labai tankiai apgyvendinta. Viešbučiai, įrengti mažutėse kapsulėse, į traukinius ir metro įstumiantys stūmikai baltomis pirštinėmis, didžiuliai žmonių srautai skubant į darbą, itin mažai asmeninės erdvės bei atskiras terminas, nusakantis mirtį nuo persidirbimo karoshi –  visa tai yra dabartinės Japonijos ir jos didžiųjų miestų kasdienybės dalis.

Unsplash nuotrauka, JuniperPhoton.

Todėl gamta, kuri japonų kultūroje nėra atskirta nuo žmogaus, mes esame jos dalimi, ji yra itin svarbi, idant pavyktų palaikyti balansą, prisiminti klausytis ir ilsinti kūną bei protą. Į gamtą žiūrima pagarbiai, besigrožint, su pasigėrėjimu.

Abiejų oficialių Japonijos religijų – šintoizmo ir budizmo – išpažinėjai tiki, kad miške reiškiasi dieviškumas. Dzenbudistai tiki, kad šventraštis įrašytas į kraštovaizdį, kad gamta yra šventoji Dievo knyga. Šintoizme dvasios nėra atskirtos nuo gamtos, jos yra joje. Kami yra visur, akmenyse, kriokliuose, medžiuose gyvena miško dvaselės kodamos, primenančios graikų driades…

Vienas iš septynių dzeno estetikos principų yra Shizen (gamta, natūralumas), mes visi esame susiję su gamta emociniais, dvasiniais ir fiziniais saitais. Kuo mažiau daiktas nutolęs nuo gamtos, tuo jis mums atrodo artimesnis, malonesnis. Japonams artima biofilijos idėja, pasak kurios žmonės turi biologinį poreikį panirti į gamtą. Gamta kadaise padėjo mums išgyventi, todėl ji pagal mūsų prigimtį yra reikalinga, jei norime jaustis gerai ir būti sveiki. Mūsų organizmo ritmai atkartoja gamtos ritmus.

Kuo mažiau daiktas nutolęs nuo gamtos, tuo jis mums atrodo artimesnis, malonesnis.

Shinrin-yoku : miško maudynės

Nieko keisto, kad shinrin-yoku – miško maudynės – atsirado būtent Japonijoje. Tai tartum miško terapija. Tai nėra žygis ar paprastas pasivaikščiojimas gamtoje, bet praktika, kuri padeda pajusti mišką visomis turimomis juslėmis. Sjinrin išvertus reiškia mišką, o yoku – vonią. Bet tai maudynės perkeltine prasme. Tai tiltas, jungiantis mus su gamtos pasauliu. Pasak japonų imunologo, medicinos profesoriaus, miško maudynių terapeuto ir knygų šia tema autoriaus Qing Li: kai esame darnoje su gamta, pradedame gyti.

Unsplash nuotrauka

Miško maudynės gali trukti tiek ilgai, kiek norisi, bet pilnas teigiamas efektas pastebimas jau po dviejų valandų. Dažniausiai tokiai praktikai patariama skirti kokias keturias valandas, bet net ir trumpas pasivaikščiojimas turės naudą mūsų sveikatai.

Japonijoje yra miškų, kurie turi terapinį statusą, atitinka reikiamus kriterijus, o ten gali lydėti ir gidas ar miško terapeutas, kuris padės suprasti, kaip reikia pajausti mišką, atkreips dėmesį į garsus, ragins uosti ir liesti. Tai nėra įprasta terapija, bet veikiau palydėjimas.

Bet miško maudynėmis tikrai galima užsiimti savarankiškai. Tokiu atveju, svarbiausia neskubėti, atskirti save nuo visko, kas gali dirginti (telefono, išmanaus laikrodžio su pranešimais, muzikos per ausines ir pan), būti vienumoje ir stengtis sąmoningai būti dabarties akimirkoje, stebėti aplinką, atsipalaiduoti. Radus jaukią vietą, galima sustoti pasimankštinti, pasimelsti ar medituoti, užkąsti ar tiesiog pabūti. Atkreipti dėmesį į kvapus, pojūčius, liesti medžius. Jei yra galimybių, verta pajausti žemę ir basomis pėdomis.

Qing Li atliko daug mokslinių tyrimų, stebėjimų apie miško naudą žmogaus savijautai ir sveikatai ir padarė išvadas, kad miško maudynės gali:

  • sumažinti kraujospūdį
  • sumažinti stresą
  • pagerinti kraujagyslių veiklą ir metabolinę sveikatą
  • sumažinti cukraus kiekį kraujyje
  • pagerinti koncentraciją ir atmintį
  • palengvinti depresijos simptomus
  • padidinti skausmo slenkstį
  • suteikti energijos
  • sustiprinti imuninę sistemą
  • padidinti priešvėžinių baltymų gamybą
  • padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų

Kyla klausimas, kaip buvimas miške gali būti toks galingas?

Užuosti mišką

Miške ne tik didesnė deguonies koncentracija, bet ir gausu fitoncidų. Tai augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos , kurios yra medžių gynybinės sistemos dalis (medis išskiria kvapnius aliejus, kai saugosi nuo bakterijų, grybų, vabzdžių). Phyton graikiškai reiškia augalą, o lotyniškai cide – nužudyti.

Fitoncidai yra ir medžių komunikacinio kanalo dalis. Jų išskyrimo kiekis priklauso nuo vietovės, temperatūros (šiltesniu oru išskiriama daugiau), daugiausiai jų išleidžia visžaliai medžiai, spygliuočiai (pušys, kedrai, eglės, kadagiai).
Įkvėpdami fitoncidų, suaktyviname baltųjų kūnelių gamybą, o jie saugo mus nuo virusinių infekcijų, vėžinių susirgimų, veikia priešuždegimiškai. Dėl šios priežasties, kokybiški eteriniai aliejai (ypač pušų ir kitų spygliuočių) gali padėti jaustis geriau ir taip pat turėti teigiamos įtakos mūsų savijautai.

Miške dar įkvepiame ir dirvoje esantį komponentą – nepavojingą sveikatai bakteriją mycobacterium vaccae. Ji galimai veikia mūsų energijos lygį ir stiprina imunitetą, jos gauname ir ravėdami ar valgydami daržoves iš daržo. Atlikti tyrimai parodė, kad sergantiems onkologine liga ši bakterija gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Unsplash nuotrauka, Federico Bottos

Atlikti įvairūs tyrimai parodė, kad po pasivaikščiojus miškingose vietovėse, mes geriau atsimename dalykus, gerėja mūsų kognityvinės funkcijos, mažėja depresyvumas ir lengviau sekasi spręsti problemas, perlipame kūrybinį bloką. Gali būti, kad tai gryno oro ir fitoncidų nuopelnas, bet ir pats pasivaikščiojimas, ramus ir kompliatyvus buvimas gamtoje, fizinis judėjimas ir poilsis protui jau savaime turi daug naudos.

Užmezgus ryšį su gamta, geriau pajaučiame, kad esame dalis kažko didesnio nei mes patys. Japonų kalba yūgen reiškia sunkiai nusakomą, gilų visatos grožio ir slėpinių pajautimą. Tokie jausmai dažnai aplanko gamtoje.

Buvimas gamtoje gali skatinti dėkingumo jausmą, norą rūpintis kitais. Galiausiai, jei nuo vaikystės mylime ir vertiname gamtą, nenorime jos griauti ar skriausti jos gyventojų, tad draugiškesni gamtai pasirinkimai atrodo savaime suprantami ir kyla natūraliai.

Orą valantys kambariniai augalai

NASA ieškodami geriausiai orą kosminėse stotyse valančių augalų, atliko tyrimą ir pateikė dešimties pagrindinių orą valančių augalų sąrašą:

  • vėzdūnė
  • plunksninis sukilis
  • gebenė lipikė
  • chrizantema
  • gerbera
  • trijuostė sansavjera
  • gelsvasis dipsis
  • azalija
  • kraštuotoji dracena
  • kuokštinis chlorofitas

JAV plaučių institutas rekomenduoja svetainėje auginti kiniškus visžalius augalus ir gelsvąjį dipsį, miegamajame – gerberą arba trijuostę sansavjerą, o plunksnuotąjį sukilį – bet kurioje namų vietoje. Naminiai augalai ne tik didina deguonies kiekį, bet ir padidina drėgmės kiekį ore ir taip padeda išvengti ligų. Jų ore palaikoma drėgmė saugo nuo kvėpavimo takų problemų, kosulio, gerklės skausmo.

Unsplash nuotrauka, Ben Lockwood.

Regėti mišką

JAV sveikatos priežiūros įstaigų dizaino profesorius Rogeris Ulrichas inicijavo kelis tyrimus, kurie parodė, jog gyjantiems pacientams po operacijos didelę įtaką daro vaizdas pro langą. Matydami gamtą, medžius, o ne plynas sienas, pacientai greičiau sveiksta, jiems prireikia mažiau vaistų nuo skausmo, jie geriau jaučiasi.

Japonų kalboje yra žodis komorebi, kurio neįmanoma išversti pažodžiui į lietuvių kalbą. Netikslus vertimas būtų „saulės šviesa, sklindanti pro medžių lapus.“ Per regą mes pajuntame gamtos didybę ir grožį.

Gamta graži ir dėl fraktalų. Tai raštai gėlių žiedlapiuose, snaigių kristaluose, kriauklių spiralėse. Begaliniai gamtos raštai mus atpalaiduoja. Mūsų evoliucija vyko gamtiniame kraštovaizdyje, tad lengvai gebame apdoroti net ir sudėtingiausius gamtos raštus. O tai dar kelia ir susižavėjimą.

Unsplash nuotrauka, Taras Chernus

Spalvų poveikio emocijoms tyrimai parodė, kad mus labiausiai ramina gamtoje esančios spalvos – žalia ir mėlyna. Žalia spalva ramina, juk žalumoje yra vandens, o prie vandens randame maisto.

Taip pat, miško verta ir klausytis. Žmonės  jautriausi 2500-3500 hercų dažnio garsams. Šiuo diapazonu ir gieda paukščiai, todėl jų čiulbėjimas mums skamba kaip muzika.

Tiesiog būti gamtoje

Jei miškas nėra lengvai pasiekiama vieta, nereiškia, kad miško maudynėmis užsiimti nepavyks. Įvaldžius pagrindinius principus, shinrin-yoku pravers visur, kur yra nors kiek žalumos. Gal tai šalia esantis parkas? Gal pavyktų ten pasivaikščioti per pietų pertrauką?

Neįmanoma turėti sveikos visuomenės be sveiko miško.

Miškai dengia 31 proc. pasaulio sausumos. Deja, jų vis mažėja, jie itin gausiai kertami, o ir pasitaiko vis daugiau milžiniškus plotus išdeginančių gaisrų. Atkreipdami dėmesį į miškų svarbą ir norą juos išsaugoti, Jungtinės Tautos Kovo 21 dieną paskelbė tarptautine miškų diena. Juk neįmanoma turėti sveikos visuomenės be sveiko miško. Mes visi esame labai tarpusavyje susiję.

Šaltiniai:

https://time.com/5259602/japanese-forest-bathing/ 
Dr. Qing Li knyga „Miško maudynės“ (Dvi tylos, 2020)

Parengė Dominyka Navickaitė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *