1871 m. balandžio 20 d. Paskalviuose (Ragainės aps.) gimė Jurgis Banaitis, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, dailininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis.
Jurgis Banaitis augo gausioje surinkimininkų šeimoje. Anksti neteko tėvo, dirbusio gretimame Naudvarės trakėnų žirgyne. Našlė Elskė Banaitienė (1837–1917) vaikus užaugino surinkimininkų ir ištikimybės lietuvininkų tradicijoms dvasia.
Dar mokyklos suole Jurgis Banaitis susidomėjo lietuviška visuomenine veikla, tarp kitų laikraščių skaitė ir Didžiajai Lietuvai skirtą „Aušrą“, kurios pirmieji penki numeriai 1883 m. buvo išspausdinti Ragainėje. Bendradarbiavo „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“ ir kituose leidiniuose. Paskalvių apylinkėse užrašytos tautosakos siuntė Jonui Basanavičiui (1851–1927). Buvo vienas iš peticijų dėl lietuvių kalbos grąžinimo į Mažosios Lietuvos mokyklas organizatorių. Pašauktas į kariuomenę, XIX a. pabaigoje tarnavo Lietuvių ulonų pulke Įsrutyje.
Grįžęs iš kariuomenės, Jurgis Banaitis toliau aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, talkino 1900 m. Paryžiaus pasaulinei parodai rengiant lietuvių skyrių. Buvo Prūsų lietuvių susivienijimo ir „Birutės“ draugijos narys, bendradarbiavo su moksline Lietuvių literatūros draugija (Litauische literarische Gesellschaft). Ragino įkurti lietuvišką muziejų, buvo vienas iš Lietuviško muziejaus-namelio Tilžėje Jokūbynės parke steigimo organizatorių. Norėdamas kaupti archeologinę medžiagą, įsidarbino upeiviu – buvo virėjas Nemuną valančioje žemsiurbėje.
Susirgęs džiova, Jurgis Banaitis mirė 1905 m. vasario 26 d. Tilžėje, baigdamas vos trisdešimt ketvirtuosius gyvenimo metus.
Jurgio Banaičio surinkti archeologiniai radiniai ir etnografinė medžiaga tapo 1905 m. birželio 3 d. Tilžėje atidaryto Lietuviško namelio-muziejaus ekspozicijos pagrindu. Nemažai archeologinių radinių atiteko kraštotyros muziejui „Prussia-Museum“ Karaliaučiuje, dalis surinktos etnografinės medžiagos buvo perduota prof. Augustui Niemiui (1869–1931), o tautosakos medžiaga – prof. Aleksandrui Kuršaičiui (1857–1944). Vėliau vieną Jurgio Banaičio rankraštį, išsaugotą brolio ir sesers, persirašė Lietuvos Respublikos konsulas Tilžėje Juozapas Sruoga (1886–1957) ir perdavė Lietuvos tautosakos archyvui Kaune. Dalį šios medžiagos rinkinyje „Iš Mažosios Lietuvos tautosakos“ 1937 m. Lietuvių tautosakos archyvo leidinio „Tautosakos darbai“ III tome paskelbė dr. Jonas Balys (1909–2011).
Jurgio Banaičio atminimas saugotas ir Fiurstenberge, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Vokietijoje, kur pasitraukusi iš Tilžės po Antrojo pasaulinio karo įsikūrusi jo jauniausio brolio Kristupo Banaičio (1878–1977) šeima turėjo įrengusi Mažosios Lietuvos namų galeriją.
Viršelio nuotraukoje – Lietuviškas namelis Tilžės Jokūbynės parke, 1916 m.
Parengė Kęstutis Pulokas
