Ar kada nors susimąstėte apie tai, jog peiliai, kuriais pjaustome maistą valgio metu, gana keisti? Jie buki ir nėra labai aštrūs. Istoriniuose filmuose matome, kaip kiekvienas valgytojas savo durklu atsipjauna gabalą mėsos ir paskui jį pjausto, kaip jam norisi. Kada tokia praktika pradėjo nykti ir ant pietų stalo pradėti serviruoti mums dabar įprasti stalo įrankiai?
Istorikai tvirtina, kad tai atsitiko XVII amžiuje ir net galima įvardinti konkrečią datą, nuo kurios viskas prasidėjo. Tai 1637 m. gegužės 13 d. Tą dieną įtakingasis kardinolas Rišeljė, kuris kovodamas už absoliutizmą Prancūziją, turėjo labai daug priešų, nusprendė apsidrausti nuo pasikėsinimų valgio metu ir liepė valgio metu rūmuose svečiams duoti atbukintus ir mažiau aštrius peilius ir reikalauti, kad durklus jie, valgio metu, atiduotų tarnams.
Beje, nepamirškime, kad tuo metu šakutė dar nebuvo tapusi įprastu valgio įrankiu ir žmonės valgydavo paprastai su dviem peiliais – vienu pjaudavo, kitu – prilaikydavo.
Rišeljė naujovė prigijo nelengvai. Įpročius keisti sudėtinga. Tačiau iniciatyvos po kurio laiko ėmėsi karalius LIudvikas XIV, kuris paskelbė oficialų įsaką visiems savo pavaldiniams, jog draudžiama valgio metu naudoti smailius peilius.
Kitose Europos valstybėse stalo peiliai įsitvirtino gerokai vėliau. Tuo laiku Europa “atrado” šakutę ir ji tapo puikia pora stalo peiliui. Beje, istorikų teigimu, šakutė,k aip stalo įrankis atsirado Bizantijoje ir buvo vienas iš princesės kaprizų.
