Lietuviškos žurnalistikos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis

Johanas Ferdinandas Kelkis

1801 m. birželio 10 d. Piktupėnuose (Tilžės aps.) gimė Johanas Ferdinandas Kelkis, mokytojas, jurkūniškis Dievo žodžio sakytojas, raštijos darbuotojas, vertėjas, redaktorius, laikomas lietuviškos žurnalistikos pradininku.

Johanas Ferdinandas Kelkis (Johann Ferdinand Kelch) gimė amatininko Johano Ferdinando ir Katerinos (g.Ulbrichin) Kelkių šeimoje. Veikiausiai lankė Piktupėnų parapinę mokyklą. Tikėtina, kad apie 1817–1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje.

1820–1851 m. Johanas Ferdinandas Kelkis dirbo Įsės (Pakalnės aps.) parapinės mokyklos precentoriumi. Kartu mokė vietos gyventojus sodininkauti, gydė homeopatija. Įsėje Johanas Ferdinandas Kelkis vedė Justiną Vilhelminę Alzūnaitę (Alzuhn, 1802–1881), šeima susilauks vienuolikos vaikų.

Prūsijos valdžios sprendimu panaikinus Įsės precentoriaus vietą, 1851–1867 m. Johanas Ferdinandas Kelkis precentoriumi dirbo Kretingalėje. Čia 1854 m. įsteigė parengiamuosius kursus stojantiesiems į mokytojų seminariją.

Johano Ferdinando Kelkio gimtųjų Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčia; suniokota karo 1944 m. pabaigoje ir galutinai sunaikinta sovietų okupacijos metais

 

Dar mokytojaudamas Įsėje, Johanas Ferdinandas Kelkis 1832 m. pradėjo redaguoti Karaliaučiaus misijų draugijos leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, tęsusį pirmuoju lietuvišku periodiniu leidiniu laikomo „Nusidavimai Dievo karalystėje“, ėjusio 1823–1825 m. Tilžėje, darbą. „Nusidavimus“ Johanas Ferdinandas Kelkis redagavo iki 1867 m.

Nuo 1851 m. Johanas Ferdinandas Kelkis aktyviai bendradarbiavo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, kunigo Frydricho Kuršaičio redaguotame savaitraštyje „Keleivis iš Karaliaučiaus“. Jame paskelbė pirmuosius reportažus lietuvių kalba: 1853 m. per kelis laikraščio numerius išspausdinti įspūdžiai iš evangelikų liuteronų bažnyčios suvažiavimo „Mano keliavimas į Berlyną bei kas ten nusidavė“, o 1854 m. aprašytas Klaipėdos miesto didysis gaisras – spalio 5 d. iš Kretingalės nujojęs apžiūrėti išvakarėse įvykusios nelaimės padarinių, jau artimiausiame laikraščio numeryje spalio 11 d. išspausdino reportažą „Miegantieji, pabuskite“.

Johano Ferdinando Kelkio redaguotų „Nusidavimų“ 1832 m. Nr.3 titulinis puslapis

Johanas Ferdinandas Kelkis buvo produktyvus knygų iš vokiečių į lietuvių kalbą vertėjas, sudarytojas, redaktorius. Teikė lingvistinę medžiagą profesoriams Frydrichui Kuršaičiui (1806–1884) ir Augustui Šleicheriui (1821–1868). Bendradarbiavo su Karaliaučiaus, Klaipėdos, Priekulės ir Tilžės spaustuvėmis, pats prekiavo savo parengtais lietuviškais spaudiniais. 1861 m. sudarė giesmių rinkinį „Giesmelės apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ (iki 1879 m. išėjo keturi leidimai, giesmių padaugėjo nuo 126 iki 168), o 1871 m. – „Naujos karo giesmės iš Prancūzų karo“. 1866 m. su spaustuvininku, kunigu Francu Šrėderiu (1829–1906) išvertė ir parengė spaudai Johano Rambacho pamokslų rinkinį „Apmąstymai visų kentėjimų Kristaus“, o 1867 m. su Francu Šrėderiu ir Jurgiu Lapaičiu (1800–1870) parengė Heinricho Millerio ir kitų autorių pamokslų rinkinį „Mišios“. Pats išvertė ir Tilžėje 1870 m. išleido Frydricho Vilhelmo Krumacherio pamokslų rinkinį „Salomons bey Sulamytė“. Sudarė 1877 m. kalendorių, kurio straipsnyje „Apie kelis giesmių sustatytojus“ aprašė pietistinės poezijos Mažojoje Lietuvoje kūrėjus. Redagavo ir pertvarkė „Pagerintas giesmių knygas“ (1870 m., II leidimas 1877 m), surašė visų giesmių autorius, redagavo psalmyną „Visokios naujos giesmės“ (1876 m. apie 770 puslapių, vėliau iki 800 puslapių), išvertė giesmynėlį „Koks yr’ žmogaus mirims be Kristaus, koks jo mirims per Kristu bey su Kristumi?“ (išspausdintas 1910 m. ir pakartotinai 1921 m.). Dar 1861 m. parašė istorinę poemą „Lietuvininkai“ ir satyrinį eilėraštį „Viernas Kretingos žmogus“ (pirmą kartą išspausdinti 1900 m.).

1867 m., sušlubavus sveikatai, Johanas Ferdinandas Kelkis išėjo į pensiją ir apsigyveno Kisiniuose pas vyriausią dukterį Vilhelminę Fryderikę Dėringienę (Döring, 1829–1906), čia šalia kitos su raštija susijusios veiklos 1875 m. įsteigė ir iki 1877 m. redagavo misijoms skirtą laikraštį „Pasiuntinystės laiškelis“, skelbė Dievo žodį surinkimuose.

Johanas Ferdinandas Kelkis aktyviai pasisakė prieš stiprėjančią germanizaciją, Vokietijos valdžiai 1872 m. pradėjus šalinti lietuvių kalbą iš Mažosios Lietuvos mokyklų. Primygtinai ragino Klaipėdos ir Šilokarčemos rinkiminėje apskrityje išrinktą Prūsijos Landtago deputatą Vilhelmą Berbomą (Wilhelm Beerbohm, 1815–1880) ginti lietuvių kalbos teises. Pats siuntė peticijas švietimo ir kulto ministrui, Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, prašydamas leisti bent tikybą dėstyti gimtąja kalba.

Eidamas septyniasdešimt šeštuosius gyvenimo metus, Johanas Ferdinandas Kelkis mirė 1877 m. vasario 19 d. Kisiniuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.). Palaidotas Kisinių evangelikų kapinėse.

Johano Ferdinando Kelkio 190-ųjų gimimo metinių minėjimas Kisinių kapinėse 1991 m. Kalba evangelikų baptistų pastorius Albertas Latužis, už jo stovi evangelikų liuteronų kunigas Ernstas Roga ir mokytojas Vilius Bendikas. Nuotrauka iš Viliaus Bendiko albumo, publikuota Mažosios Lietuvos enciklopedijoje.

2012 m. minint vieno pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių „Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ įsteigimo 180-ies metų sukaktį, Kisinių kapinių šventėje birželio 24 d. buvo turiningai pagerbtas ir jo ilgamečio redaktoriaus Johano Ferdinando Kelkio atminimas.

2020 m. LŽS Klaipėdos apskrities skyrius įsteigė apdovanojimą – Johano Ferdinando Kelkio vardo medalį.

2020 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius įsteigė apdovanojimą žurnalistams už ryškius nuopelnus ir kūrybinius darbus – Johano Ferdinando Kelkio vardo medalį. Medalį su įrašu „Lietuviškosios žurnalistikos pradininkas Johanas Ferdinandas Kelkis“ bei jo atvaizdu sukūrė vilnietis skulptorius Robertas Guoba.

Šiemet, minint 220-ąsias Johano Ferdinando Kelkio gimimo metines, birželio 10 d. Kretingalėje ant namo Klaipėdos g. 22, šalia Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios, 13.00 val. bus iškilmingai atidengta Johano Ferdininando Kelkio atminimo lentelė, o 14.30 val. pagerbimas vyks Kisinių kapinėse.

One Comment

  1. Kokių pasišventusių žmonių būta mūsų Klaipėdos krašte. Kelkis iš tiesų buvo talentingas Žodžio meistras, o kad jis parašė poemą , skirtą ,,Lietuvininkams”, tai mums didelė garbė…

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *