Richardas Štrausas gimė 1864 m. birželio 11 d. Miunchene. Jo tėvas Francas buvo garsus ir gerbiamas to meto Miuncheno dvaro operos muzikantas, grojo pučiamaisiais. Motina Žozefina  buvo kilusi iš pasiturinčių aludarių giminės. Dar po trejų metų gimė vienintelė Richardo sesuo Joana.

Būdamas ketverių berniukas pradėjo mokytis groti pianinu. Jau po poros metų sukūrė pirmąsias kompozicijas. Dar po poros metų pradėjo mokytis groti smuiku. Nuo pat mažų dienų buvo itin muzikalioje aplinkoje.

1877 m. R. Štrausas parašė „Serenadą orkestrui“, pirmą kūrinį su savo parašyta orkestruote. Įdomu tai, kad Richardas labai mėgo Richardą Vagnerį, tačiau jo tėvas tiesiog nekentė jo muzikos. Tai nesutrukdė Richardui būti vienam iš pirmųjų Vagnerio operos „Parsifalis“ atlikime.

1884 m. lapkričio 18 d. R. Štrausas oficialiai debiutavo kaip dirigentas Miuncheno Odeono koncertų salėje.

1888 m. užbaigta simfoninė poema „Don Žuanas“ dažnai laikoma pirmuoju R. Štrauso susiformavusio asmeninio stiliaus kūriniu.

1901 m. išrinktas Visų vokiečių muzikos sąjungos (Allgemeiner Deutscher Musikverein) prezidentu. 1903 m. įsteigė Vokietijos kompozitorių draugiją, apdovanotas garbės daktaro laipsniu iš Heidelbergo universiteto. 1905 m. parašė operą „Salomėja“, kurios premjera įvyko gruodžio 9 d. Drezdene.

1908 m. R. Štrausas užbaigė operą „Elektra“ (premjera 1909 m. sausio 25 d. Drezdene). Ši opera laikoma pačia sudėtingiausia ir progresyviausia jo kūryboje, po kurios prasidėjo R. Štrauso muzikos savotiškas regresas.

Brandžioji jo kūrybos dalis (ir žinomiausia) tarp simfoninės poemos „Štai taip kalbėjo Zaratustra“ (1896 m.) ir operos „Elektra“ (1908 m.) buvo ženkliai paveikta R. Vagnerio ir romantizmo idealų, vėliau kompozitorius pradėjo linkti prie klasikinio V. A. Mocarto pavyzdžio. Jo operos vietoj vagneriškos dramos įgavo komiškosios operos ar beveik operetės pobūdį.

1936 m. R. Štrausas dirigavo olimpinį himną olimpinėse žaidynėse Berlyne. 1938 m. „Krištolinės nakties“ metu jo anūkai buvo sumušti Garmiše, sūnaus Franco žmonai Alisijai skirtas namų areštas. 1939 m. A. Hitleris ir J. Gebelsas apsilankė R. Štrauso operos „Taikos diena“ (Friedenstag) atlikime, kitą diena kompozitorius turėjo 2 valandų pokalbį su J. Gebelsu. Po to prašė tarpininkų apsaugos savo „neariškai“ marčiai ir anūkams. 1945 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkai užėmė Garmišą, tačiau R. Štrausui prisistačius amerikiečių kareiviams jo vila Garmiše buvo paskelbta „nepasiekta“. 1947 m. kompozitorius atliko paskutinį užsienio koncertinį turą Anglijoje, 1948 m. išteisintas denacifikacijos tribunolo.

1949 m. rugpjūčio 15 d. R. Štrausas patyrė širdies smūgį savo viloje Garmiše, kur mirė netrukus, rugsėjo 8 d. Žymiausiu jo kūrybos fragmentu tapo simf. poemos „Štai taip kalbėjo Zaratustra“ įžanga.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *