1885 m. birželio 17 dieną į Niujorko uostą atplukdyta grandiozinė prancūzų tautos dovana – Laisvės statula.
Šiandien ši 46,5 m aukščio skulptūra, vaizduojanti moterį su karūna, lentele ir fakelu, yra pagrindinis JAV simbolis. Ji stovi Laisvės saloje prie Niujorko.
Statulos sumanytoju vadinamas mąstytojas Eduardas de Labule, kuris buvo prieš vergų prekybą kovojančios bendrijos Prancūzijoje vadovas. Jis labai žavėjosi tuo, kad amerikiečiams Pilietiniame kare pavyko nugalėti vergvaldžių atstovus ir išlaisvinti juodaodžius vergus. Statulos dizainą sukūrė skulptorius Frederikas Bartoldi, kuriam talkino Gustavas Eifelis. Kūrinys buvo pradėtas kurti 1876 m. ir baigtas 1884-aisiais. Statula pagaminta iš vario, turi plienines atramas. Statuloje vaizduojama moteris su karūna, turinčia septynis spyglius, reprezentuojančius septynias jūras ir kontinentus. Kairėje rankoje moteris prie savo kūno laiko lentelę, kurioje parašyta JULY IV MDCCLXXVI (1776 liepos 4), o dešinėje laiko iškeltą fakelą.
Šis kūrinys buvo sumanytas kaip dovana JAV Nepriklausomybės šimtmečio proga, Pagal tarpusavio susitarimą, JAV turėjo pastatyti pjedestalą, o Prancūzija – sukurti statulą ir ją pastatyti ant pjedestalo. Deja, pinigų trūko tiek JAV, tiek Prancūzijoje, todėl darbai užsitęsė kur kas ilgiau nei planuota.
Kai statula buvo pagaminta, jis buvo išrinkta į pusketvirto šimto dalių, kurios supakuotos į daugiau nei du šimtus dėžių. Visą šį krovinį plukdė laivas „Izerė“, Deja, kai laivas atplaukė į Niujorką, paaiškėjo, kad pjedestalas dar net nepradėtas statyti. Tad statulai teko pabūti laive, paskui ją per keturis mėnesius surinko ir oficialus atidarymas įvyko tik 1886 m. spalio 28 dieną.
2019 m. sukanka aštuoniasdešimt metų, kai Varšuvoje gimė žymus lenkų režisierius Kšistofas Zanusis.
Pradžioje jis studijavo fiziką Varšuvos universitete, paskui – filosofiją Krokuvoje. Lūžis įvyko 1958 m., kai nutarė, kad jo tikrasis pašaukimas – filmų kūrimas. Įstojo į Lodzės kino mokyklą, kurią baigė su diplominiu darbu – trumpametražiu filmu „Provincialo mirtis“. Šis filmas sudomino ne tik Lodzės komisiją, bet ir Venecijos kino festivalio rengėjus.
Pirmasis jo filmas, jau pabaigus studijas, buvo „Kristalo struktūra“, kuris iš karto sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Nuo to laiko režisierius dirbo sistemingai ir kasmet pastatydavo po vieną ar du kino filmus. Visiems jo filmams būdingos egzistencinės dilemos ir labai turtingi herojų psichologiniai portretai. Taip pat išbandė save kaip teatro režisierius – statė spektaklius ne tik Lenkijoje, bet ir ne vienoje kitoje Europos valstybėje. Vieną iš savo spektaklių – „Hybris“ – režisierius pastatė ir Panevėžio J. Miltinio teatre.
Zanussis ir toliau kuria. Vis dar neatsisako plano sukurti filmą apie Jogailą ir lietuvių-lenkų santykius jo valdymo metu. Režisierius tvirtina, kad lietuvių ir lenkų tautos yra istorijos sujungtos amžiams ir mes esame reikalingi vieni kitiems.
