1907 m. birželio 20 d. Čikagoje, lietuvių šeimoje (tėvas kilęs iš Lukošaičių kaimo, mama – iš Žagarės) gimė Feliksas Vaitkus, lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną.
Mokėsi Čikagos universitete – čia įgijo filosofijos bakalauro laipsnį. Vėliau – Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur baigė aviacijos kursus. Tarnavo JAV Karinėse oro pajėgose. 1931 m. išleistas į atsargą. Tais pačiais metais įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino valstijoje. Vedė „Kohler“ korporacijos inžinieriaus, aviacijos entuziasto Antono Brotz dukterį Martą.
1935 m. (praėjus dviems metams po S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio) rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega (pavadintu Lituanica II) pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo, nutūpė Ballinrobo rajone (sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis perskridus Atlantą buvo sunaudoti beveik visi degalai, todėl teko leistis Airijoje), nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30 min., nuskrista apie 5100 kilometrų. „Vaitkus skrido vienas, ir tai – jau didesnė rizika. Be to, 1935 m. skrydžiams buvo labai nepalankūs orai. Jis vienintelis skrido tais metais per Atlantą ir jam pavyko jį perskristi. Tačiau jo lėktuvas techniškai buvo daug geresnis negu S. Dariaus ir S. Girėno. Be to, jis turėjo radijo kompasą – greitai pagavo kažkurią radijo stotį ir orientavosi pagal ją. Tai visai kitokia skrydžio kokybė. O S. Darius ir S. Girėnas orientavosi pagal žvaigždes“, – yra sakiusi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja Dalė Naujalienė. Įdomu tai, kad .Vaitkaus lėktuvas „Lituanica II“ buvo atgabentas į Lietuvą, Lietuvos vyriausybė jį buvo nupirkusi ir pavertusi tautiniu atributu. Buvo bandoma jį pritaikyti civilinei aviacijai. Tačiau 1940 m. užėję rusai „Lituanicą II“ subombardavo.
Beje, po žymiojo skrydžio, 1935 m. lakūnas aplankė Lietuvą, kur buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Aplankė tėvo tėviškę. Lietuvoje Vaitkus praleido mėnesį – lankėsi visuose didesniuose miestuose, kur buvo labai gražiai priimamas. Jis kalbėjo per „Radiofoną“, apie jį tuometėje spaudoje buvo rašomi straipsniai. Karinė Lietuvos vadovybė jam pasiūlė pasilikti – jis būtų buvęs Lietuvos karo lakūnu. Tačiau Vaitkus atsisakė – lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją, o iš ten laivu į JAV.Lietuvoje.
Mirė staiga – 1956 m. liepos 26 d. nuo širdies smūgio.
2009 m. birželio 20-ąją Vilniuje atidaryta didžiausia šalyje Nacionalinė dailės galerija – pirmasis po Nepriklausomybės atgimimo Lietuvoje moderniosios ir šiuolaikinės dailės muziejus.
Galerija oficialiai atidaryta 14.00 val. – ją atidarė tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus bei Lietuvos tūkstantmečio valstybinės komisijos pirmininkas. Po oficialaus galerijos atidarymo 17 val. ji buvo pristatyta Lietuvos kultūros, mokslo ir meno visuomenei. Nacionalinės dailės galerijos atidarymo proga visuomenei pristatyta nauja XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija ir tarptautinė dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“. Nuo birželio 21 d. galerija tapo atvira visiems lankytojams.
Pagrindinį galerijos pastatą 1966 m. suprojektavo žymūs lietuvių architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Jis buvo pastatytas 1980 m., jame veikė LSSR Revoliucijos muziejus. 1993 m. čia buvo atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Nacionalinė dailės galerija, kurioje keletą metų buvo eksponuojamas lietuvių liaudies menas, skulptoriaus Vytauto Kašubos dovanoti kūriniai, vyko parodos. Iki 1994 m. nuolatinė XX a. Lietuvos dailės ekspozicija veikė Vilniaus rotušėje. Keldamasis į kitas patalpas, Lietuvos dailės muziejus ją uždarė ir parengė naują XX–XXI a. Lietuvos dailės eksponavimo Nacionalinėje dailės galerijoje koncepciją. Pastato rekonstrukciją planuota baigti 2006 metais, o po metų atidaryti galeriją, tačiau darbai užtruko. Pastatui rekonstruoti prireikė 84 mln. litų.
2005–2009 m. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruojamas ir išplečiamas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektą. Bendras atnaujinto pastato plotas – per 10 000 kv. metrų, ekspozicijos salių plotas – apie 2200 kv. metrų, didžiosios parodų salės plotas – 1055 kv. metrai, saugyklų plotas apie 1700 kv. metrai. Šiuolaikiškai rekonstruotose galerijos salėse sukurtos puikios sąlygos nacionalinių ir užsienio meno vertybių eksponavimui ir saugojimui: 10 salių pritaikytos nuolatinei ekspozicijai, pastatyta nauja salė keičiamoms parodoms, įrengtos dailės kūrinių saugyklos.
