1980 m. liepos 25 d. mirė rusų aktorius, muzikantas, poetas Vladimiras Vysockis. Jam tebuvo keturiasdešimt dveji. Labiausiai įsirėžė į žmonių širdį ir atmintį, kaip autorinių dainų atlikėjas. Pradžioje jis dainavo nedidelėse draugų grupelėse, pritardamas gitara, tačiau vėliau įrašai išplito. Tai susiję ir su tuo, kad tuo metu plito magnetofonai. Vladimiras klausytojus patraukė ne tiek muzikiniu talentu, kiek gebėjimu kelti dainose egzistencinius klausimus, dėmesį traukė jo socialiniai motyvai. Teigiama, kad jis sukūrė beveik šešis šimtus dainų, kurių didelė dalis populiarios iki šiol.
Vysokis, kaip teatro aktorius, buvo labiausiai susijęs su Tagankos teatru. Čia jis pradėjo nuo spektaklio „Nusikaltimas ir bausmė“. Vienas žymiausių jo vaidmenų – Galilėjus.
1959 m. debiutavo kine epizodiniu vaidmeniu filme „Bendraamžės“. Iš viso vaidino dvidešimt penkiose kino juostose. Bene ryškiausias jo vaidmuo – kapitolas Žeglovas seriale „Susitikimo vietos pakeisti negalima“.
Sovietų valdžia įtariai žvelgė į jo kūrybą, daug kas buvo cenzūruojama. Tuo labiau, kad jis neretai kritikuodavo socialines realijas, pašiepė valdžios veiksmus.
1967 m. susipažino su trečiąja žmona Prancūzijos aktore Marina Vlady. Ši jo santuoka buvo pati žymiausia. Šiai prancūzei Vysockis skyrė dalį savo dainų.
Jau po mirties jis tapo legendine figūra ir vienu iš valdžios kritikos simboliu.
