1931 m. rugpjūčio 19 d. Paberžiuose prie Tauragės gimė Jonas Kęstutis Gocentas, inžinierius elektromechanikas, valstybės tarnautojas, evangelikų liuteronų dvasininkas.

Jonas Kęstutis Gocentas per šešiasdešimtąjį gimtadienį. Nuotrauka Juozo Balčiūno.

Jonas Kęstutis Gocentas gimė ūkininkų Augusto ir Anės (g. Preikšaitytės) Gocentų šeimoje, kurioje augo su jaunesniuoju broliu Martynu Algirdu. Tėvas Augustas Gocentas (1895–1963) buvo gimęs Gardame, Paberžiuose įsikūrė 1928 m., įsigijęs ūkį iš būsimo uošvio, Dievo žodžio sakytojo Jurgio Preikšaičio (1874–1948). Pastarojo sūnūs Mikas Preikšaitis (1897– 1972) ir Martynas Preikšaitis (1908–1980) buvo kunigai, Jonas Preikšaitis (1900–1976) – vargonininkas ir chorvedys.

Mokyklą Jonas Kęstutis Gocentas lankė Tauragėje. 1949 m. baigęs Tauragės gimnaziją, išvyko studijuoti į Kauną. 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus elektromechaniko specialybę, ir porą metų dirbo mokslinių tyrimų institute Taline. Čia išmoko estų kalbą (estišką spaudą skaitys iki gyvenimo pabaigos).

Nuo 1957 m. Jonas Kęstutis Gocentas gyveno Vilniuje, dirbo Statybos ministerijoje ir Valstybiniame plano komitete, buvo vyr. inžinierius. Nebūdamas komunistų partijos narys, sumanus specialistas negalėjo pretenduoti į aukščiausias pareigas, tačiau kolegų buvo itin vertinamas. Laisvalaikiu dainavo vyrų chore „Varpas“. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, nuo 1990 m. Jonas Kęstutis Gocentas dirbo Materialinių išteklių ministerijoje vyr. specialistu.

1961 m. Jonas Kęstutis Gocentas vedė Aldoną Sasnauskaitę. Šeima susilauks dviejų sūnų – Jono Gintaro (1962–2007) ir Kęstučio.

Prasidėjus Atgimimui, Jonas Kęstutis Gocentas nuo 1988 m. rudens dalyvavo atkuriant Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją, 1989 m. balandžio 20 d. buvo išrinktas parapijos revizijos komisijos nariu. Parapijos vaikus, o ir vyresniuosius, mokė tradicinių liuteroniškų giesmių, rengė konfirmantus, prisidėjo plėtojant ryšius su tuo pat metu atsikūrusia Vilniaus evangelikų reformatų parapija. Dalyvavo 1989 m. gegužės 27 d. įsteigtos Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ veikloje.

Po kunigo diakono Mečislovo Bekerio ordinacijos pamaldų 1991 m. balandžio 16 d. prie Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios. Jonas Kęstutis Gocentas stovi pirmas iš kairės. Nuotrauka Broniaus Rudžio.

Nuo 1990 m. Jonas Kęstutis Gocentas su grupe Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios būsimųjų kunigų ir kitų bažnyčios tarnautojų lankė Vokiečių liuteronų teologijos seminarą Rygoje. 1990 m. vasario 16 d. laikė pirmąsias pamaldas Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atgautame varpinės bokšte.

1990 m. liepos 15 d. Jonas Kęstutis Gocentas buvo oficialiai patvirtintas Dievo žodžio skelbėju-sakytoju, o po metų – diakonu.

Pirmoji konfirmantų laida atsikūrusioje Vilniaus evangelikų liuteronų parapijoje 1991 m. rugpjūčio 18 d. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės) vyskupas Jonas V. Kalvanas, mokytoja Kristina M. Ivanauskienė ir Jonas K. Gocentas. Nuotrauka Juozo Balčiūno.

Sulaukęs vos šešiasdešimt vienų, Jonas Kęstutis Gocentas po netikėtai užklupusios sunkios ligos mirė 1992 m. spalio 28 d. Vilniuje. Buvo palaidotas spalio 31-ąją, Reformacijos šventės dieną, Rokantiškių kapinėse. Laidotuvių apeigoms vadovavo ir išvakarėse atsisveikinimo pamaldas šarvojimo salėje laikė kunigas Liudvikas Fetingis iš Plikių. Laidotuvių dieną Jono Kęstučio Gocento atminimui skambėjo ir gimtosios Tauragės M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios varpas.

Comments are closed.