1905 m. rugpjūčio  25 d. Lenkijoje, skurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje gimė mergaitė, kuri buvo pakrikštyta Helenos vardu. Ji buvo trečias vaikas iš dešimties šeimoje. Dėl prastos materialinės šeimos padėties buvo priversta mesti mokyklą. Sulaukusi pilnametystės, paprašė tėvų leidimo stoti į vienuolyną, bet jo negavo. Tačiau Helena Kowalska buvo atkakli ir dar po dviejų metų įstojo į Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuoliją.

1926 m. įvyko jos įvilktuvės ir mergina gavo Marijos Faustinos vardą. Prireikė dar septynerių metų, kol ji galėjo duoti amžinuosius įžadus. Po jų apsigyveno Vilniuje, kur patyrė Jėzaus apsireiškimus, kuriuos aprašė dienoraščiuose. Vilniuje Faustinos dvasios tėvas buvo kunigas Mykolas Sopočka, kuris taip pat susitarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad šis nutapytų Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Vienuolė pusę metų dirbtuvėje lankėsi kas savaitę, kad nurodytų klaidas bei patikslintų detales. 1934-ųjų birželį buvo nutapytas pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas. Iš Vilniaus Faustina išvažiavo į Varšuvą, vėliau persikėlė į Krokuvą. Visur ji dirbo paprastą darbą: virėjos, daržininkės, durininkės.

Mirė 1938 m. spalio 5 d., grįžusi iš ligoninės į vienuolyną. Jos palaikai buvo palaidoti Krokuvoje – Lagievnikuose, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno kapinėse, bendrame kape.

2000 m. balandžio 30 d. Jonas Paulius II Faustiną Kowalską kanonizavo – paskelbė šventąja.

 

Comments are closed.