1945 m. rugsėjo 8 dieną Vokietijoje mirė kompozitorius Richardas Straussas – ne tik populiarių operų ir simfoninių poemų kūrėjas, bet ir vienas žymiausių savo meto dirigentų.

Richardas gimė 1864 m. Miunchene gabaus muzikanto šeimoje. Tėvas buvo laikomas geriausiu valtornininku visoje Bavarijoje. Nuo pat mažų dienų Richardas buvo ugdomas muzikos srityje ir pirmąjį savo muzikos kūrinį parašė, būdamas šešerių.

Miuncheno universitete studijavo filosofiją, meno istoriją, tačiau nusprendė, kad jam svarbiau ne akademinės studijos, bet kompozitoriaus karjera, todėl metė universitetą ir išvyko į Berlyną.

Platesnį žinomumą pelno su simfonine poema „Don Žuanas“. Teigiama, kad premjeros metu pusė žiūrovų entuziastingai plojo, o kita – pusė piktinosi. Tokia reakcija, beje, kompozitoriui labai patiko ir jis pareiškė, kad tai rodo, kad jam pavyko  sukurti unikalų kūrinį.

1894 m. po kelionės po Egiptą Straussas pagal savo paties libretą sukūrė operą „Gunaram“ ir įsitvirtina muzikiniame elite.

Dar už penkerių metų įvyksta ir skandalingoji Strausso operos „Salomėja“ (pagal Oscaro Wilde’o kūryba) premjera. Kūrinys sukrėtė publiką, kuri nežinojo kaip reaguoti. Pasirodė radikaliai priešingi atsiliepimai. Tačiau kiekvienas naujas „Salomėjos“ atlikimas vis labiau didino kompozitoriaus gerbėjų gretas.

1917 m kartu su bendraminčiais išrutulioja Zalcburgo festivalio idėją, kuria siekiama išgarsinti Mozarto gimtinę.

Kai į valdžią Vokietijoje atėjo nacionalsocialistai, Straussas, net jo neatsiklausus, paskirtas Imperijos muzikinės palatos prezidentu. Kompozitorius sutinka, nors bando visomis jėgomis išlikti apolitiškas. Tačiau jam tenka parašyti 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių himną. Kita vertus, jis priverstas palikti prezidento pareigas, kai atsisako iš afišos pašalinti libreto autoriaus Stefano Zweigo pavardę. Pastarasis buvo jo draugas.

Straussas buvo priverstas pasitraukti iš Vokietijos, nes gestapas persekiojo jo žmoną, turinčią žydų kraujo, ir sūnų. Straussas ypatingai vertinamas Vokietijoje, tačiau pelnytai gali būti priskiriamas XX a. klasikinės muzikos elitui.

Comments are closed.