Lietuvininkas Jonas Vanagaitis  

 1946 m. rugsėjo 9 d. Kaselyje (Heseno žemėje, Vokietijoje) mirė Jonas Vanagaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, Tilžės akto signataras.

Jonas Vanagaitis Tilžėje

Jonas Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Pabudupiuose (Kakšių vls., Ragainės aps.) ūkininkų Jono ir Marijos (g. Garnytės) Vanagaičių šeimoje. Veikiausiai lankė Būdviečių pradžios mokyklą.

Įsitraukęs į visuomeninę veiklą, 1900 m. Jonas Vanagaitis pradėjo mokytis raidžių rinkėjo amato Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose, čia padėjo sudaryti lietuviškų knygų katalogą 1900 m. Paryžiaus pasaulinei parodai, kartu su Jurgiu Strėkiu ir Martynu Jankumi priklausė 1900 m. sausio 20 d. Tilžėje įsteigtam Mažosios Lietuvos komitetui. Tais pačiais metais Jonas Vanagaitis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. Atlikęs tarnybą, kurį laiką dirbo lietuvių kalbos vertėju Brėmene.

Grįžęs į tėviškę, nuo 1903 m. gruodžio 19 d. Jonas Vanagaitis vadovavo Tilžėje nuo 1885 m. veikusiai Mažosios Lietuvos tautinei draugijai „Birutė“ (iki draugijos uždarymo 1914 m.), dalyvavo daugelio lietuviškų organizacijų veikloje. Tilžėje įkūręs knygyną, rūpinosi spaudos platinimu ir Didžiojoje Lietuvoje. 1904–1905 m. Rusijos imperijoje kilus revoliuciniams neramumams, Jonas Vanagaitis iš Prūsijos slapta tiekė ginklus į Lietuvą ir Latviją.

1905 m. gruodžio 4–5 d. Jonas Vanagaitis, kaip Prūsų Lietuvos atstovas, dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Būtent Jono Vanagaičio siūlymu šis visų kraštų lietuvių suvažiavimas pavadintas Seimu.

Jonas Vanagaitis aktyviai bendradarbiavo spaudoje, 1909–1913 m. Tilžėje (ir 1920 m. Klaipėdoje) leido ir redagavo laikraštį „Birutė“, platintą ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje, o taip pat išeivijoje kitapus Atlanto. 1910–1912 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Allgemeine Litauische Rundschau“, 1913–1914  m. – satyros ir humoro mėnesinį laikraštį „Sūkurys“, rūpinosi knygų leidyba.

Lietuviškos draugijos „Rūta“ steigėjai Pagėgiuose 1912 m. balandžio 28 d. Antroje eilėje antras iš dešinės sėdi Jonas Vanagaitis, trečia sėdi jo žmona, visuomenininkė Marija Bruožaitytė-Vanagaitienė, kilusi iš Stumbragirių.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Jonas Vanagaitis vėl pašauktas į kariuomenę, už nuopelnus apdovanotas antro laipsnio Geležiniu kryžiumi.

1918 m. lapkričio 16 d. Jonas Vanagaitis tapo Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, to paties mėnesio 30 d. pasirašė Tilžės aktą. Po to, kai 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartimi nuo Vokietijos atskirtas Klaipėdos kraštas buvo perduotas administruoti Antantei, Jonas Vanagaitis 1922 m. lapkričio 3–4 d. Ambasadorių konferencijos posėdyje Paryžiuje palaikė Klaipėdos krašto freištatininkus, tačiau netrukus apsisprendė palaikyti krašto prisijungimą prie Lietuvos Respublikos. 1922 m. gruodžio 18 d. tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu. Tais pačiais metais tapo Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos XX rinktinės valdybos pirmininku, vėliau daugelį metų buvo jos sekretorius. 1923 m. sausio 19 d. pasirašė Šilutės seimo deklaraciją. 1923 m. sausio 27 d. paskirtas Klaipėdos krašto atstovu Lietuvoje. 1924–1927 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos narys. Apdovanotas Klaipėdos krašto išvadavimo medaliu, o 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai 1923 m. sausio 19 d. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis; stovi iš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, Aleksandras Marcinkevičius, Juozas Pronckus.

1935 m. Jonas Vanagaitis įkūrė „Klaipėdos krašto atvadavimo dalyviams šelpti fondą.“ 1938 m. parengė straipsnių ir atsiminimų rinkinį apie Klaipėdos kraštą „Kovos keliais“ (antras leidimas 2012 m.).

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užėmus hitlerinei Vokietijai, Jonas Vanagaitis su šeima persikėlė į Kauną, čia Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dekretu jam ir žmonai buvo paskirta valstybinė pensija.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. Vanagaičiai pasitraukė į Vokietiją. Kaselio-Matenbergo karo pabėgėlių stovykloje Jonas Vanagaitis buvo išrinktas lietuvių stovyklos teismo pirmininku, šias pareigas ėjo iki mirties.

Nesulaukęs septyniasdešimt septintojo gimtadienio, Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. rugsėjo 9 d. Matenbergo perkeltųjų asmenų stovykloje Kaselyje, Heseno žemėje. Iškilmingai palaidotas vietos kapinėse, pietinėje Kaselio dalyje Obercvėrene (Kassel-Oberzwehren), dalyvaujant UNRRA atstovams, šalia tų pačių metų sausio 18 d. mirusios žmonos.

2009 m. rugsėjo 19 d. Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės (1881–1946) palaikai, JAV gyvenusių vaikaičių Romo Šležo ir Marijos Kavaliauskaitės-Murphy rūpesčiu, buvo iškilmingai perlaidoti Lietuvoje. Po atsisveikinimo Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje urnos palydėtos į Mažosios Lietuvos panteonu vadinamas Bitėnų kapines prie Rambyno. Perlaidojimo apeigoms vadovavo kunigas Mindaugas Kairys, giedojo Pagėgių evangelikų liuteronų parapijos choras.

Jono ir Marijos Vanagaičių perlaidojimas Bitėnų evangelikų liuteronų kapinėse 2009 m. rugsėjo 19 d.

2010 m. liepos 6 d. Klaipėdoje J. Karoso g. 13 (buv. Žalioji g. 2) atidengta Jono Vanagaičio atminimo lenta.

Artėjant Jono Vanagaičio 145-osioms gimimo metinėms, 2014 m. rugsėjį Martyno Jankaus muziejui Bitėnuose perduota didelė dalis Jono Vanagaičio asmeninio archyvo, palikuonių saugoto Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jono Vanagaičio gimimo 150-osios metinės, kartu su Lietuvos šaulių sąjungos įsteigimo 100-metų sukaktimi, 2019 m. lapkričio 30-ąją – Tilžės akto dieną – minėtos M. Jankaus muziejuje Bitėnuose. Prieš tai rugsėjo 28 d. Jono Vanagaičio sukaktis, dalyvaujant iš užatlantės atvykusiems palikuonims, paminėta Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje, maldoje prisimintas ir tų pačių metų balandžio 25 d. Bostone miręs Jono Vanagaičio vaikaitis Romas Šležas (1938–2019), Pagėgių krašto garbės pilietis.

2021 m. gegužės 31 d. grupė visuomenininkų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl Jono Vanagaičio pagerbimo atminimo lenta B.Sruogos g.19, kur jis su šeima gyveno 1939–1944 m.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *