Rugsėjo 10 d. istorijoje: gimė Albertas Juška

Doc. dr. Albertui Juškai sukaktų 90

1931 m. rugsėjo 10 d. Rimženčiuose (Naumiesčio vls., Tauragės aps.) gimė Albertas Juška, pedagogas, socialinių mokslų daktaras, spaudos bendradarbis, visuomenininkas, Mažosios Lietuvos bažnyčių ir mokyklų istorijos tyrėjas.

Albertas Dovas Juška gimė Paprūsės lietuvininkų ūkininkų Kristupo ir Anės (g. Gocentaitės) Juškų šeimoje, kurioje augo su vyresniais broliais Arminu, Augustu ir Jonu bei jaunesne seserimi Marta.

1951 m. baigęs Šilutės 1-ąją vidurinę, Albertas Juška mokslus tęsė Klaipėdos mokytojų institute, 1953 m. čia baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Tą pačią specialybę toliau studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kurį baigęs 1958 m., dirbo Plikių vidurinės mokyklos direktoriumi.

1960 m. Albertas Juška vedė mokytoją Janiną Šinkaraitę. Šeima susilauks sūnaus Arūno ir dukters Ingos.

1968–1974 m. Albertas Juška buvo Klaipėdos 15-osios vidurinės mokyklos direktorius. 1974 m. apsigynė mokslų kandidato disertaciją ir iki 1991 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytoju, 1977 m. suteiktas docento vardas. 1975–1979 m. buvo Pedagogikos fakulteto dekanas, 1979–1989 m. mokslo reikalų prorektorius.

1991–2001 m. Albertas Juška dėstė Klaipėdos universiteto Pedagogikos katedroje, 1993 m. apsigynė socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Per savo profesinę karjerą Albertas Juška parašė mokomųjų knygų, monografijų: „Diktantai: 5-8 klasei: lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (1967), „Paauglių teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas“ (1977), „Kai kurie studentų mokslo tiriamojo darbo klausimai“ (1984), „Jie mokė mus“ (1991), „Lietuvininkų žemė“ (1994; su Jurgiu Mališausku ir Vladu Pupšiu), „Mokyklos pedagogika“ (1996; su V. Jakavičiumi), „Mažosios Lietuvos bažnyčios istorija XVI–XX a.“ (1997; už jos rankraštį 1995 m. paskirta Mažosios Lietuvos fondo dr. Vydūno II laipsnio premija), „Mažosios Lietuvos mokykla“ (2003), buvo knygų-straipsnių rinkinių „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1941 m.“ (1996), „Die reformatorischen Kirchen Litauens“ (1998; Lietuvos reformuotosios bažnyčios) bendraautoris. Periodinėje spaudoje, moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 100 straipsnių Mažosios Lietuvos ir kitomis temomis, tarp jų – „Laikas nėra visagalis“ apie kunigą dr. Vilių Gaigalaitį (1870–1945) V. Gaigalaičio knygoje „Atsiminimai“ (1998).

Prasidėjus Atgimimui, Albertas Juška aktyviai įsitraukė į visuomenės gyvenimą, dalyvavo 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje įsteigtos Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ veikloje, kartu su doc. dr. Jurgiu Mališausku (1928–2013) skaitė paskaitų ciklą Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros klausimais Bendrijos mokyklėlėje, daug straipsnių parašė į keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopediją (2000–2009), buvo jos redkolegijos narys, bendradarbiavo „Mažosios Lietuvos enciklopediniame žinyne“ (angliškas leidimas „Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor“, 2014), Visuotinėje Lietuvių enciklopedijoje.

Sulaukusio aštuoniasdešimt trejų, dr. Alberto Juškos gyvybė netikėtai nutrūko 2014 m. gruodžio 21 d. Klaipėdoje – grįžtantį iš maisto prekių parduotuvės vidury dienos nereguliuojamoje perėjoje Kauno g. partrenkė automobilis…

Po atsisveikinimo Klaipėdos evangelikų liuteronų maldos namuose Alberto Juškos palaikai  kunigų Reincholdo Moro ir dr. Dariaus Petkūno palydėti į Klaipėdos Joniškės kapinių kolumbariumą.

2020 m. Žemaičių Naumiesčio muziejaus rūpesčiu išleista Alberto Juškos gimtinei skirta monografija „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“, kurios rankraštį autorius miestelio bendruomenei buvo įteikęs dar 2011 m.

Apie doc. dr. Albertą Jušką ir Juškų giminę išsami publikacija 2017 m. paskelbta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios mėnraštyje „Lietuvos evangelikų kelias“ (Algirdas Mikas Žemaitaitis. Gocentų giminės genealogija (12)// Lietuvos evangelikų kelias, 2017, Nr.7-8, p.16-17).