1991 m. rugsėjo 17 d. dar visiškai jauna ir nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo priimta į stambiausią pasaulio valstybių susivienijimą – Jungtinių Tautų Organizaciją. Lietuviškas žodis, kuris dešimtmečiais buvo niekinamas ir ujamas, pirmą kartą nuskambėjo iš garbingiausios pasaulio tribūnos Jį visų Lietuvos žmonių vardu pasakė Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Lietuva, Latvija, Estija ir dar pora salų Ramiajame vandenyne buvo priimtos vienu sykiu į šią organizaciją. Trims Baltijos valstybėms tai buvo nepaprastas momentas: atkūrus valstybingumą – galutinis tarptautinis pripažinimas ir tuo pačiu politinė apsauga. Bet koks politinis smurtas ar grasinimai pasaulyje bus suprantami kaip agresija. Tuo pačiu tai buvo garantija, kad niekas negali pretenduoti į Lietuvą kaip į kitos valstybės dalį ar koloniją. Tai buvo Kovo 11-osios laikotarpio, išsivadavimo, viršūnė, kulminacija.
Priminsime, kad Jungtinės Tautos buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. Svarbiausi Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai yra šie:
- Siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
- Puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
- Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms;
- Būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru.
Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą. Be įsipareigojimų savo valstybėms, pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:
- Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą;
- Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą;
- Skatinti lyčių lygybę bei daugiau teisių suteikti moterims;
- Sumažinti vaikų mirtingumą;
- Stiprinti gimdyvių sveikatą;
- Įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;
- Užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą;
- Suburti pasaulio visuomenę tolimesnei žmonijos raidai užtikrinti.
