Kunigas Zigfrydas Ostermejeris
1821 m. rugsėjo 19 d. Plyviškiuose (Vėluvos aps.) mirė Zigfrydas Ostermejeris, evangelikų liuteronų kunigas, raštijos darbuotojas, lietuvių kalbos gynėjas.
Zigfrydas Ostermejeris (Siegfried Ostermeyer) gimė 1759 m. spalio 23 d. Trempuose (Darkiemio aps.), buvo jauniausias vaikas kunigo Gotfrydo ir Onos Reginos (g. Kalau), Verdainės parapijos kunigo Fabijono Kalau dukters, Ostermejerių šeimoje. Vienuolikos metų liko našlaitis. Iš aštuonių Ostermejerių vaikų per įvairias epidemijas mirė šeši vyresnieji. Kartu su Zigfrydu užaugo šešeriais metais vyresnė sesuo Justina. Našlio tėvo rūpesčiu abu įgijo gerą išsilavinimą.
Iš pradžių našlaitį Zigfrydą Ostermejerį mokė mamos brolis, Trempų bažnytinės mokyklos mokytojas, būsimasis kunigas Ernstas Liudvikas Kalau. Toliau Zigfrydą mokė tėvas ir per trejus metus parengė studijoms Karaliaučiaus universitete.
1776 m. balandžio 3 d. Zigfrydas Ostermejeris buvo priimtas į Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą. 1777 m. spalį fakulteto vadovybė studentą Zigfrydą Ostermejerį paskyrė Lietuvių kalbos seminaro docentu, šias pareigas jis ėjo iki 1780 m. žiemos semestro. Karaliaučiaus universitetą Zigfrydas Ostermejeris baigė 1780 m. spalio 29 d.
Baigęs studijas, Zigfrydas Ostermejeris grįžo į tėviškę ir apie pusę metų, laukdamas paskyrimo, atsidėjo savišvietai bei kūrybai, talkino tėvui rengiant lietuvišką giesmyną – dvi Zigfrydo Ostermejerio išverstos giesmės išspausdintos giesmyno priede.
1781 m. balandžio 29 d. Zigfrydas Ostermejeris buvo paskirtas lietuviško Viliūnų bažnytkaimio (Pilkalnio aps.) precentoriumi. Čia 1783 m. vedė Pelininkų parapijos (Įsruties aps.) kunigo dukterį Mariją Gotlybą Anderson. Šeima susilauks šešių sūnų ir trijų dukterų.
Daugiau nei keturiolika metų dirbęs precentoriumi, Zigfrydas Ostermejeris 1795 m. liepos 24 d. Karaliaučiuje buvo įšventintas kunigu ir paskirtas į Šilėnų parapiją (Pilkalnio aps.), kuri 1793 m. suformuota iš Viliūnų, Lazdynų ir Širvintos parapijų kaimų. Naujosios parapijos bažnyčia pašventinta 1796 m. sausio 17 d., Zigfrydas Ostermejeris įvestas jos pirmuoju kunigu. 1804 m. spalio 12 d. Zigfrydas Ostermejeris buvo pašauktas Plyviškių parapijos kunigu. Šioje Vėluvos apskrities parapijoje kunigavo iki gyvenimo pabaigos.
Kunigas Zigfrydas Ostermejeris taipogi dalyvavo kun. prof. dr. Liudviko Rėzos 1810 m. įsteigtos Karaliaučiaus Biblijos draugijos veikloje, bendradarbiavo spaudoje. Apie 1815 m. kruopščiai peržiūrėjęs tėvo paliktus rankraščius, porą jų perdavė Liudvikui Rėzai – vienu šis pasinaudojo rengdamas „Lietuviškos Biblijos istoriją“ (1816 m.), kitu – presbiteriologiją – enciklopedinio-biobibliografinio pobūdžio leidinį apie Prūsijoje tarnavusius dvasininkus (1834 m.). Liudviko Rėzos paragintas, Zigfrydas Ostermejeris rinko lietuvių liaudies dainas ir smulkiąją tautosaką, apie dvidešimt jo užrašytų dainų įtraukta į 1825 m. išleistą pirmąjį Liudviko Rėzos sudarytą rinkinį „Dainos“.
1820 m. Tilžėje Zigfrydas Ostermejeris išleido tėvo daugelį metų vokiškai rašytą knygą „Das neue Leben unsrers Herrn Jesu Christi auf dieser Erde“ (Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimas šioje žemėje), ją papildė ir dviem savo tekstais – pratarme bei 1819 m. parašyta tėvo biografija, kurios pabaigoje pridėjo jo literatūrinių ir mokslinių darbų bibliografijos sąrašą.
Kunigas Zigfrydas Ostermejeris aktyviai gynė lietuvių kalbos teises, smerkė Prūsijos valdžios vykdomą Mažosios Lietuvos germanizavimo politiką. 1817 m. vokiečių kalba atskiru leidiniu paskelbė veikalą „Ar patartina išstumti lietuvių kalbą ir sulieti lietuvius su vokiečiais?“, kuriame kritikavo valdžios sumanytą švietimo reformą. 1818 m. Tilžės savaitraštyje „Gemeinnütziges Wochenblatt“ Nr.12 išspausdino eilėraštį „Die litthauische Sprache an die Deutsche“ (Lietuvių kalba vokiškajai) su vertimu į lietuvių kalbą. Polemikai tęsiantis, atsiliepdamas į kritišką savo veikalo recenziją, Zigfrydas Ostermejeris 1819 m. per tris savaitraščio „Gemeinnütziges Wochenblatt“ numerius (Nr.19, 20, 24) paskelbė straipsnį „Apie žmogiškojo proto aptemimą…“. Įdomu pastebėti, kad aršiausi valdžios politikos šalininkai ir Zigfrydo Ostermejerio bei jo bendraminčių kritikai polemikoje dažnai reiškėsi anonimiškai.
Baigdamas šešiasdešimt antruosius gyvenimo metus, Zigfrydas Ostermejeris mirė Plyviškiuose (Vėluvos aps.; dab. Gluškovo, Černiachovsko r.) 1821 m. rugsėjo 19 d. Veikiausiai ten ir buvo palaidotas. Šiandien kapo vieta nežinoma.
One Comment