Lietuvininkas Ansas Lymantas

 1921 m. rugsėjo 26 d. Jonušuose (Dovilų vls., Klaipėdos aps.) gimė Ansas Lymantas, spaudos bendradarbis, dailininkas, redaktorius, išeivijos visuomenės veikėjas.

Ansas Lymantas gimė Jurgio ir Anės (g. Kupšiūtės) Lymantų šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Smeltėje, mokslus tęsė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, čia grafikos ir dailės jaunuolį mokė Adomas Brakas (1886–1952).

Ansas Lymantas jaunystėje. Autoportretas.

Dar mokydamasis gimnazijoje, Ansas Lymantas pradėjo bendradarbiauti spaudoje – rašė „Lietuvos keleiviui“, „Vakarams“, vėliau įsidarbino „Ryto“ leidykloje. 1939 m. kovą faktiškai parengė ir suredagavo paskutinius dienraščio „Lietuvos keleivis“ numerius.

Po to, kai 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užėmė hitlerinė Vokietija, jos pilietybės nepriėmęs Ansas Lymantas turėjo palikti Klaipėdą. Išvykęs į Berlyną, studijavo grafikos meną. 1942 m. baigęs Berlyno poligrafijos institutą, įsidarbino filmų kūrimo bendrovėje „Universum-Film Aktiengesellschaft“.

Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Britų okupacinėje zonoje, Ansas Lymantas gyveno perkeltųjų asmenų stovyklose Flensburge, Liubeke, Kelne, Hanoveryje. Dirbo mokytoju, Liubeko lietuvių gimnazijoje dėstė meno istoriją ir piešimą, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, buvo renkamas Lietuvių bendruomenės Vokietijoje revizijos komisijos nariu, įsitraukė į Mažosios Lietuvos tarybos veiklą. Pastarosios susirinkime Hanau 1949 m. rugpjūtį Ansas Lymantas buvo kooptuotas į Tarybos Spaudos komisiją ir paskirtas numatyto leisti laikraščio „Keleivis“ redaktoriumi. Šias pareigas Vokietijoje ėjo iki 1951 m. kovo.

Ansas Lymantas (dešinėje) ir Erdmonas Simonaitis Vokietijoje 1961 m.

1949 m. Ansas Lymantas vedė mokytoją Eleną Ireną Bichnerytę (1916–2002), kilusią iš Vilkaviškio. 1951 m. kovo 10 d. sutuoktiniai norvegų laivu išplaukė į Kanadą, įsikūrė Monrealyje, Kvebeko provincijoje. Čia netrukus susilaukė dukters Urtės Beatės. Visa šeima aktyviai įsitrauks į išeivijos gyvenimą.

Monrealyje Ansas Lymantas įsidarbino Canadian Airlines kompanijoje, o laisvalaikiu toliau aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje. Vos atvykęs, įsitraukė į 1950 m. liepos 22 d. Monrealyje įsteigtą Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, Kanados lietuvių savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva“ rengė rubriką „Mažoji ir Didžioji – viena Lietuva“. 1953 m. su bendraminčiais įsteigė Mažosios Lietuvos rezistencinį sąjūdį, buvo jo pirmasis pirmininkas (vėliau paskelbtas garbės pirmininku). 1954 m. organizavo Mažosios Lietuvos Tarybos pirmininko Erdmono Simonaičio (1888–1969) kelionę po Kanadą ir JAV. Tuomet buvo įsteigta daug Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos skyrių, 1954 m. gegužės 25 d. įteiktas memorandumas JAV užsienio reikalų ministerijai dėl Mažosios Lietuvos.

1954 m. rugsėjo 25 d. Toronte vykusiame Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos narių suvažiavime Ansas Lymantas buvo išrinktas MLBD centro valdybos sekretoriumi, 1954–1957 m. leido ir redagavo MLBD informacinį biuletenį „Bičiulis“, nuo 1956 m. buvo Vydūno vardo literatūrinės premijos komisijos narys.

Po Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimo Čikagoje 1983 m. Iš kairės: Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras kun. Ansas Trakis, Elena ir Ansas Lymantai.

Ansas Lymantas taipogi bendradarbiavo „Tėviškės žiburiuose“, „Dirvoje“, „Naujienose“ ir kitoje išeivijos spaudoje. 1960–1971 m. redagavo Monrealyje leistą MLBD ketvirtinį laikraštį „Lietuvos pajūris“, vėl jį redagavo 1982–1988 m., atnaujintą Čikagoje leisto dvisavaitinio laikraščio „Laisvoji Lietuva“ mėnesinio priedo pavidalu. Lietuviškos spaudos ir kitais išeivijos reikalais Ansas Lymantas, dažnai ir su šeima, daug keliavo po Kanadą ir JAV. Redagavo ir maketavo tolimojo plaukiojimo kapitono Broniaus Krikštopaičio (1902–1999) prisiminimų knygą „Jūrų keliais“ (išleista 1979 m. Čikagoje).

Anso Lymantų prisiminimų knygos viršelis

1985 m. rugsėjo 1 d. įsteigus Mažosios Lietuvos fondą, Ansas Lymantas iki 1992 m. buvo jo pirmininkas, sukūrė fondo emblemą, iliustravo bei redagavo kai kuriuos jo leidinius. 2001 m. Ansas Lymantas išleido prisiminimų knygą „Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies“.

Baigdamas aštuoniasdešimt pirmuosius gyvenimo metus, po sunkios ligos, Ansas Lymantas mirė 2002 m. liepos 22 d. Monrealyje, Kanadoje. Po atsisveikimo Otremono Monrojalio (Outremont, Mont-Royal) laidotuvių namų koplyčioje velionis liepos 26 d. palydėtas į Monrojalio kapines. Po trijų mėnesių šalia atgulė ir Anso žmonos Elenos Lymantienės palaikai.

Dar 2001 m. birželį Anso Lymanto sukaupta archyvinė medžiaga perduota saugoti Klaipėdos universiteto bibliotekai, kurioje tų pačių metų rugsėjį įsteigtas Mažosios Lietuvos archyvas. Pagerbiant Anso Lymanto atminimą, jo vardu pavadinta gatvė gimtuosiuose Jonušuose, Klaipėdos r. Ansas Lymantas yra paskelbtas Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ garbės nariu.

One Comment