Vienas iš labiausiai žmones vienijančių elementų yra kalba. Įprastai kalbą tapatiname su garsiai tariamais žodžiais. Tačiau dar yra ir gestų kalba, kuri vienija kurčiuosius.

Svetlana Beniušienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

2024-aisiais įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimas, kurie įpareigos bendrojo ugdymo mokyklas priimti visus vaikus. Vadinasi, jos negalės atsisakyti nė vieno vaiko, turinčio specialiųjų poreikių. Taip siekiama sumažinti ir specialiųjų mokyklų skaičių. Tačiau kurtieji ir neprigirdintieji nori išlaikyti savo mokyklas, nes jose yra kuriama unikali bendruomenė. Būtent šiose mokyklose puoselėjama gestų kalba ir kultūra. Skirtingai negu mes, kurtieji netgi mąsto ne žodžiais, o gestais.

Daugelis girdinčiųjų nustemba išgirdę, kad gestų kalba skirtingose šalyse nėra vienoda. Lietuvoje mes turime unikalią gestų kalbą. Jos gali mokytis ir girdintieji. Pavyzdžiui, gestų kalbos pradmenys tikrai praverstų policininkams, medikams, gaisrininkams, nes nelaimės situacijose pernelyg didelė prabanga yra laukti atvykstančio gestų kalbos vertėjo.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Svetlana Beniušienė pasakoja apie mitus, susijusius su kurčiųjų pasauliu. Vienas iš populiarių mitų – tai, kad kurtieji gali skaityti „iš lūpų“. Tai nėra tiesa. Skaityti iš lūpų gali tik žmonės, kurie puikiai moka kalbą, kuria kalbama.  Anksčiau, kai kurtieji buvo verčiami kalbėti, lūpų judesiai buvo vienas iš būdų komunikuoti. Šiuolaikinis kurčiųjų jaunimas šio gebėjimo nevysto. Be to, suvokti kalbą stebint lūpų judesius yra labai sunku, nes aiškiai matyti galime balses, o priebalsiai lieka nepastebimi.

Lietuvių kalba kurtiesiems yra antroji kalba. Kalbą išmokti jos negirdint yra labai sunku. Dabar kurčiųjų mokyklose jaučiamas nerimas dėl keičiamos lietuvių kalbos ir literatūros programos. Anksčiau kurtieji mokydavosi pagal atskirą jiems skirtą programą, dabar ketinama juos ugdyti pagal visiems įprastą programą. Pasak S. Beniušienės, tai nėra geras sprendimas. Negalios specifika tokia, kad kurtiesiems yra beprasmiška, pavyzdžiui, mokytis kirčiavimo arba fonetikos. Sunkus kurtiesiems ir teksto supratimas, tad literatūros kūrinių apimtys programoje jiems neįveikiamos.

„Turime daugybę nuostabių pavyzdžių, kai baigę vidurinę mokyklą kurtieji tampa nuostabiais treneriais, dailininkais, skulptoriais“, – S. Beniušienė nerimauja, kad ateityje gabiems kurtiesiems gali nelikti tokių galimybių augti. Jei kurtiesiems teks laikyti egzaminą pagal tuos pačius reikalavimus, didelė tikimybė, kad jų išvis neišlaikys. Tuomet bus uždarytos durys į bet kokias aukštąsias mokyklas, profesinio mokymo galimybės. „Todėl kalbame apie tai, kad reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas įveikti barjerą dėl kalbos ir ugdyti kitus gebėjimus“, – teigia Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė.

„Galima reikalauti, kad ir dramblys, ir žuvis, ir beždžionė įliptų į medį. Tačiau ar tikrai tą vieną standartą turi visi pasiekti?“, – S. Beniušienė tvirtina, kad standartus derėtų taikyti protingai. Kurtieji nebus pažeminti, jei sudarysime jiems palankias sąlygas įsitvirtinti visuomenėje.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro direktorę Svetlaną Beniušienę kalbina Ginta Gaivenytė 

Comments are closed.