Aušra Maslauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Šeima yra prisitaikantis institutas, ji išlieka laike ir erdvėje įgydama vis kitas savo formas“, – tvirtina šeimos sociologė Aušra Maslauskaitė. Pasak jos, jau XIX amžiuje virė diskusijos apie tai, kad šeima išnyks. Priežastis buvo ta, kad moterys ėmė gimdyti per mažai vaikų. Dėl šeimos sumažėjimo galvą suko prancūzai – buvo neramu, ar ateityje nebus per mažai karių, kurie galėtų kariauti su Vokietija. Britams taip pat rūpėjo panašūs dalykai. Tas pats vyko ir vėliau, kai liberalizuotos skyrybos. „Kai tai skaitai, atrodo lyg būtų „nukabinta“ iš mūsų dienų“ – sociologė tvirtina, kad modernią visuomenę visuomet lydėjo nerimas dėl šeimos išlikimo.

Dabar ji įsitikinusi, kad ir šeima, ir santuoka tikrai išliks: „Nepaisant to, kad pasikeitė daugybė su santuoka susijusių dalykų, moksliniai tyrimai rodo, kad didžiojoje dalyje išsivysčiusių visuomenių sieja žmonės savo gyvenimą su santuoka“.

TInklalaidėje apžvelgiame ir tai, kaip Lietuvoje keitėsi požiūris į vyrų ir moterų vaidmenis. A. Maslauskaitė kalba apie moterų aktyvisčių veiklą tarpukariu. Išsilavinusios moterys entuziastingai švietė moteris buities civilizavimo klausimais. Pavyzdžiui, kalbėta apie tai, kad negalima šluostyti tuo pačiu skuduru ir grindų, ir vaiko nosies. Tuo metu  milžinišku tiražu išleistas garsusis „Šeimininkės“ vadovas.

Kaip ir kitose Šiaurės Vakarų Europos šalyse, santuokos Lietuvoje kurtos vėlai. Daugelis žmonių likdavo nesusituokę. To priežastis – turto perdavimas. Šeima buvo svarbi kaip ekonominis vienetas, tais laikais ji nebuvo kuriama meilės pagrindu. Pasak A. Maslauskaitės, romantinės meilės idealas – tai modernios visuomenės atsiradimas. Apie meilės pagrindu kuriamą šeimą imta kalbėti tada, kai atsirado suvokimas kad žmogus – visų pirma laisvas individas. JIs nėra savaime „įdėtas“ į klaną, šeimą, giminę.

Vėliau, sovietmečiu, prasidėjo vadinamasis auksinis santuokos amžius. Pagaliau galimybė tuoktis atsirado visiems. O štai gyvenimas „susimetus“ ėmė plisti atgavus Nepriklausomybę. Vėlgi, pasak sociologės, baimė, kad tai sunaikins šeimą, buvo nepagrįsta. Pastebėta, kad nesusituokę žmonės gyvena tik tam tikrą periodą.

Kokia šeima bus po trisdešimt metų? Mokslininkė tvirtina, kad žmonės tuoksis ir santuokos kaip instituto svarba išliks. Tačiau supratimas apie šeimą gali stipriai keistis.

Apie kintantį visuomenės požiūrį į šeimą sociologę Aušrą Maslauskaitę kalbina žurnalistė Ginta Gaivenytė.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *