Ar teko vaikystėje suvalgyti čiulpinuką, paskui gražiai sulankstyti popieriuką ir pripūstą siūlyti draugui? Jis išlupa ir pamato, kad viduje nieko nėra. Muzikos kūriniai taip pat dažnai yra kaip tie blizgūs popierėliai, kuriuos bandome kažkam įduoti. „O man įdomesni tie, kurie be popierėlių, – dalijasi muzikantas, LRT laidų kūrėjas, AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas, – Turiu keistą įsitikinimą, kad geras kūrinys jis neišvengiamai suras savo auditoriją ir publiką. Net jei jį slėpsi po devyniais užraktais, jis vis tiek vis tiek kažkur išsiverš. Tai yra kaip magnetas ir šaldytuvas, kurie vienas kitą neišvengiamai traukia“.
D. Razauskas visada domėjosi muzikos praeitimi. Pasak jo, žinios apie praeitį suteikia mums platesnį ir įdomesnį vaizdą. Tada galime pamatyti, kad tai, kas atrodo itin modernu, unikalu ir netikėta, jau buvo sukurta prieš šimtą metų: „Atrodė, kad mūsų tėvų mados negrįš. Man jos atrodė baisios. O dabar, kai auga mano dukra, matau, kad tokie patys drabužių modeliai populiarūs šiais laikais. Tai matyti ir popmuzikos estetikoje“.
Labiausiai muzikos pasaulį keičia tobulėjančios technologijos. „Audiofilams ir melomanams dabar labai geri laikai. Dabar vienkiemyje miške gali išgyventi muziką taip pat kokybiškai kaip koncertų salėje“, – kalba kūrėjas.
Tinklalaidėje „Vizijos“ kartu su muzikos žinovu D. Razausku spėliojame, kokia ateitis laukia muzikos ir muzikantų. Kaip muzikantų gyvenimą keičia „Youtube“ ir „Spotify“ populiarumas? Ar įmanoma pragyventi vien tik iš autorinių ir gretutinių teisių? Ar geriau gyventi tik iš muzikos, ar daugiau laisvės yra tada, kai užsidirbi važinėdamas taksi?
Domantą Razauską kalbina Ginta Gaivenytė
