1964 m. spalio 14 dieną SSSR Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, faktišku valstybės vadovu, tapo Leonidas Brežnevas. Jei kas nors sugebėtų suskaičiuoti, kiek apie kurį politinį veikėją yra sukurta anekdotų, labai tikėtina, kad būtent Brežnevas būtų prizininkas. Tiesa, nederėtų pamiršti, kad šio politiko valdymo laikotarpiu už politinius anekdotus žmonės jau nebuvo šaudomi ar įkalinami dešimtmečiams Gulage.

L. Brežnevas gimė 1906 m. carinės Rusijos teritorijoje (dabartinė Ukraina). Augo kuklioje ir sunkiai besiverčiančioje darbininkų šeimoje, tačiau tėvai pasistengė, kad sūnus įgytų žemės ūkio ir metalurgijos sričių žinių. Leonidas net sugebėjo baigti aukštąją mokyklą, įgijo inžinieriaus specialybę,

1923 m. įstojo į komjaunimą, o dar po 8 metų – į komunistų partiją. Netrukus prasidėjo partinė karjera ir jis tapo Dnepropetrovsko antruoju sekretoriumi. Jam teko atsakomybė už pramonę karo metu. Taip pat jis rūpinosi miesto pramonės evakuacija į Rytus. 1942 m. buvo perkeltas į Kaukazą, čia dirbo daugiausia politinį darbą. Nepaisant to, Raudonąją armiją 1946 m. paliko, turėdamas generolo majoro laipsnį.

Pirmas svarbus politinis postas Brežnevo karjeroje – 1952 m. jis tapo Moldavijos Komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi. Tuo pat metu jis buvo įtrauktas į „politinį elitą“ – SSSR Komunistų partijos politbiurą. 1955 m. jis iš Moldavijos perkeliamas vadovauti Kazachstano komunistams, bet po poros metų yra iškviečiamas į Maskvą ir pradeda kuruoti pramonę bei kosmoso programas.

Nors Brežnevas niekada nebuvo nei labai gabus, nei charizmatiškas, jis visada mokėjo nuspėti, kur „pučia politinis vėjas“. 1957 m. jis parėmė Nikitą Chruščiovą kovoje dėl vadovavimo partijai, o dar po septynerių metų parėmė vidinį sąmokslą partijoje prieš Chruščiovą ir kaip kompromisinė figūra tapo partijos vadovu. Beje, formaliai buvo paskelbta, kad grįžtama prie kolektyvinio vadovavimo partijai. Tačiau realiai generalinis sekretorius išlaikė savo politinę lyderystę.

Brežnevas perėmė vadovavimą tada, kai SSRS žengė į ekonominio klestėjimo etapą. 1967 m. netgi buvo pereita prie penkių dienų darbo savaitės. Visiškai kitokia situacija buvo tada, kai 1982 m. Brežnevas buvo laidojamas, SSRS ekonomika buvo įšalusi ir labai susilpnėjusi, itin didžiulė ekonomikos dalis buvo skiriama ginklų gamybai.

Daug kam netikėtai Brežnevas pasirodė itin gudrus intrigantas ir sugebėjo išsilaikyti valdžioje labai ilgą laiką, net ir visiškai nusilpus jo sveikatai. Brežnevo valdymo laikais Komunistų partijos politbiurą sudarė itin garbaus amžiaus politikai ir juokais jis buvo vadinamas „senelių namais“.

Brežnevas garsėjo pomėgiu įvairiems ordinams ir medaliams, kuriuos jis pats sau nuolat paskirdavo. Jo vadovavimo laikais buvo priimti tragiškus padarinius turėję sprendimai užsienio politikos srityje, taip pat ir vidaus politikoje, labai daug dėmesio pradėta skirti įvaizdžiui, kuris stipriai skyrėsi nuo tikrovės.

Mirė 1982 m. lapkričio 10 d. Palaidotas Maskvoje, Raudonojoje aikštėje. Jo vadovavimo laikotarpis vadinamas „sąstingiu“.

UALR Collections and Archives paveikslėlis

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *