Prisimename Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą

Spalio 16-ąją minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną. Būtent šią dieną 1944 m. puolanti Raudonoji armija Gumbinės kryptimi įsiveržė į tuometinę Trečiojo Reicho teritoriją.

„Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį išdidumą. Pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį. Žudykite, šaunieji ir nenugalimieji raudonarmiečiai!“ – įsiveržimo į Karaliaučiaus kraštą išvakarėse ragino sovietų propagandininkas, rašytojas Ilja Erenburgas (1891–1967).

Sovietų kariuomenė Rytprūsiuose

Dar spalio 9 d. sovietų kariuomenė Šilutės kryptimi įsiveržė į šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį – Klaipėdos kraštą, tarpukariu priklausiusį Lietuvai ir traktuotą „vaduojamos LTSR“ dalimi, tankais traiškydama kelyje pasipainiojusias civilių pabėgėlių vilkstines. Sovietų Pabaltijo I fronto 159-osios Polocko tankų brigados ataskaitose tai apibūdinama šitaip: „1944 10 8–13 dienomis brigada sunaikino apie 1000 priešo kareivių ir karininkų, 140 automašinų. Paėmė 2 geležinkelio ešelonus, 42 automašinas ir 61 belaisvį.“ Pačių „išvaduotojų“ gyvosios jėgos nuostoliai – 9 sužeistieji…

Iki 1944 m. Rytų Prūsijoje gyveno per pustrečio milijono žmonių, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje buvo per 900 tūkstančių gyventojų. Artėjant frontui, daugiau nei pusė suspėjo evakuotis, tačiau liko per 400 tūkstančių, daugiausia moterų, senelių ir vaikų. Pokario metais keliolika tūkstančių jų pasklido po Lietuvą, šiandien jie žinomi „vilko vaikų“ vardu… Manytina, kad karo veiksmų ir juos lydėjusių sovietų kariuomenės siautėjimo užfrontėje bei pokario okupacijos represijų metu gyvybės neteko per 300 tūkstančių vietos gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų.

1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, nepaisydama 1907 m. Hagos konvencijos, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Kaliningrado srities“. Remiantis sovietų statistika, 1947–1948 m. iš Karaliaučiaus srities iškeldinti 102 125 asmenys. 1948 m. lapkričio 30 d. oficialiai pripažinta, kad visi vokiečiai iš Kaliningrado srities išvyko. Vietos gyventojus pakeitė kolonistai iš „plačiosios tėvynės“, kraštas itin militarizuotas. Dar 1946 m. rugsėjo 7 d. kraštą oficialiai pavadinus Kaliningrado sritimi, pakeisti ir visi istoriniai vietovardžiai.

Atmenant šią mūsų ir kaimynų tragediją, Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 19 d.  nutarimu spalio 16-oji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *