Lapkričio 6-oji istorijoje. Sex Pistols debiutuoja muštynėmis

1975 m. lapkričio 6 dieną nedidelėje Šv. Martyno kolegijos Londone salėje koncertavo roko grupė Bazzooka Joe. Publiką apšildyti buvo patikėtą jaunai ketveriukei, kuriai tai turėjo būti koncertinis debiutas. Jaunuoliai grojo net ne savais, bet iš Bazzooka Joe pasiskolintais instrumentais. Grojo vidutiniškai, vokalas išsiskyrė garsu ir riaumojimu, o ne talentu. Tai, ko negalima buvo jaunuoliams prikišti – tai energijos scenoje. Jie skleidė tokią energiją, kad išgąsdino net Bazzoka Joe muzikantus. Pastarieji susirūpino dėl savo instrumentų ir nutarė išjungti mikrofonus bei elektrą gitarai, dar jauniems muzikantams nespėjus baigti visko, ką buvo sumanę. Toks sprendimas sukėlė jaunuolių pyktį ir scenoje įvyko susistumdymas. Būtent jis daugeliui koncerto žiūrovų įsiminė labiau nei pats grupės Sex Pistols (taip, tai buvo jie) debiutas.

Pradžioje 1972 metais Londone įsikūrė grupė The Strand. Ją įkūrė darbininkų kvartale gyvenantys trys paaugliai: Steve Jones, Paul Cook ir Wally Nightingale. Jau gerokai vėliau muzikantai prisipažino, kad neturėjo pinigų muzikos instrumentams, todėl teko groti… vogtais. Grupėje dar pagrodavo ir kiti jaunuoliai, kurie keisdavosi. Jaunuoliams pavyko įkalbėti Malcolmą  McLareną, parduotuvės, prie kurios jaunuoliai leido dienas, savininką tapti jų rėmėju ir galėjo susimokėti už repeticijų vietą. Prie grupės 1974 m. prisijungė Glen Matlock, dailės studentas, kuris retsykiai pagrodavo grupėje Too Fas to Live, too Young to Die. Jis grojo bosine gitara ir iš karto tapo vienu iš grupės dvasinių lyderių.

Malcolm Maclaren nerimo. Jis pavadino savo parduotuvę „Sex“ ir pradėjo joje prekiauti kontrkultūros prekėmis. Parduotuvė Londono centre greitai tapo neformalaus jaunimo buveine. Po viešnagės JAV, kur susipažino su vietos alternatyviąją muzika, MacLaren nusprendė, jog reikia iš The Strand padaryti grupę- provokaciją. Vadybininkas ėmėsi perdarinėti The Strand. Pirmiausia, jis pareikalavo atsisakyti Nightingale’o paslaugų ir pakeisti jį kitu muzikantu, tada prasidėjo stipraus, charizmatiško vokalo paieškos. Jos buvo ilgo ir pagaliau suvedė su Johnu Lydonu, kuris grupei tiko labiau dėl išskirtinės išvaizdos nei dėl gero vokalo. Beje, dėl išpuvusių dantų naujasis vokalistas netrukus gavo Rotteno (nuo angliško žodžio “pūti”) pravardę, kurią pats labai didžiavosi, nes ji atitiko jo kontrkultūrinį įvaizdį.

Netrukus grupei iškilo naujo pavadinimo klausimas. Svarstyti įvairūs pasirinkimai, bet pasirinktas provokuojantis Sex Pistols. Grupė pradėjo kurti savo dainas. Muziką rašė Glena Matlockas, o tekstus Johnas Rottenas.

Ir štai 1975 m. skandalingieji Sex Pistols, kurie vėliau bus vadinami punk rock stiliaus lyderiai, kontrkultūros simboliu, pirmą kartą įžengė į sceną.  Grupės kelias į sėkmę nebuvo lengvas. Tuo labiau, kad labai greitai kilo konfliktas tarp Metlocko ir Rotteno. Pastarajam Metlockas atrodė pernelyg „gerietis“ ir per gerai vertino The Beatles muziką. Vis gi 1976 m. tampa lūžio laikotarpiu. Koncertų auditorija išauga dešimteriopai. Liepą debiutuoja pati žinomiausia Sex Pistols daina Anarchy in the U.K, pasirašoma pirmoji sutartis dėl albumo, pirmosios gastrolės į užsienį. Grupė pagarsėjo ir skandalu tiesioginiame televizijos eteryje, kur sulaužė iki to laiko labai griežtai saugotą britų tabu, jog televizijoje negali būti keiksmų ar nepadorių žodžių.

Na, o didžiausiu skandalu tapo grupės daina God save the Queen, už kurią grupei teko sulaukti ir draudimų, ir net fizinio smurto iš užpuolikų. Vis gi labiausiai grupę griovė nesibaigiantys vidiniai konfliktai tarp Marlocjo ir Rotteno, kurie galiausiai pasuko skirtingais keliais ir sukūrė savo grupes, kurios, tiesa, nepasiekė tokio žinomumo kaip Sex Pistols.

1996 m. Sex Pistols trumpam buvo atkurta pirminiu variantu, nes buvo sutarta dėl koncertinio turo po Europą, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje ir Australijoje. Turą kiek apkartino Šiaurės Airijos sprendimas atšaukti suplanuotus koncertus, nes esą grupės dainų turinys nepadorus.

2006 m. grupė buvo priimta į Roko šlovės muziejų, Tačiau muzikantai atsisakė dalyvauti ceremonijoje. Vietoj to jie dar kartą susirinko kartu ir surengė penkis koncertus, į kuriuos sunkiai tilpo žiūrovai. Grupė koncertavo ir kitais metais ir visus savo koncertus bei įrašus apibendrino dviejų diskų DVD „Anglija tebūna amžinai“.

Galima įvairiai vertinti Sex Pistols muziką ir jų pasirinktą provokatyvų bendravimą su žiniasklaida bei savo klausytojais, tačiau nekelia abejonių, kad ši grupė buvo taip pat ir socialinis fenomenas, kuris paliko ryškų pėdsaką Vakarų alternatyviojoje kultūroje. (Nuotr. iš wikipedios)