1921 m. lapkričio 23 d. JAV prezidentas  Warrenas Hardingas uždraudė gydytojams išrašyti pacientams alų kaip vaistą ir tokiu būdu „apeiti“ Sausąjį įstatymą.

Kai respublikonas Hardingas 1921 m. pavasarį laimėjo JAV Prezidento rinkimus, daug kas dėl to stebėjosi. Jis nebuvo „ryškus“ politikas. Kita vertus, turime prisiminti, kokiame kontekste vyko rinkimai. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame teko dalyvauti ir JAV, jos ekonominė situacija buvo sudėtinga. Karas pareikalavo ne tik aukų, bet ir labai daug finansinių bei materialinių išteklių. Naujasis prezidentas labai stengėsi. Jis nusprendė, kad ekonomikai padės atsigauti sumažinti mokesčiai, kurie per karą buvo labai išaugę. Taip pat jis pakėlė importo mokesčius žemės ūkio produkcijai, taip saugodamas vietos fermerius.

Hardingas buvo pradėjęs vykdyti ir daugiau reformų, tačiau tik du metus buvo prezidento krėsle, nes 1923 m. vasarą mirė nuo infarkto. Jo mirtis netruko apaugti storu gandų sluoksniu. Išpopuliarėjo teorija apie tai, kad jis buvo nunuodytas ir, galimas daiktas, kad nuodytoja buvo netgi jo žmona.

Hardeno prezidentavimo metu JAV galiojo „sausais įstatymas“. Jis buvo įvestas 1919 m. priėmus 18 pataisą JAV Konstitucijai. Tai buvo toli gražu ne pirmas bandymas JAV riboti alkoholio vartojimą. Nuo 1846 iki 1955 m. „sausasis įstatymas“ buvo įvestas trylikoje JAV valstijų, bet paskui buvo atšauktas. XX a. antrajame dešimtmetyje, kai JAV įsitraukė į pasaulinį karą, valdžia buvo suinteresuota saugoti grūdų atsargas, o tai sutapo su vis stiprėjančio antialkoholinio judėjimo tikslais. Jau 1917 m. Kongresas priėmė Aštuonioliktąją pataisą Konstitucijai, kuria panaikinama alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, ir nusiuntė šį sprendimą patvirtinti valstijoms. Netrukus buvo uždrausta viskio gamyba, dar po kelių mėnesių nustota virti alų.

1919 m. buvo priimtas vadinamasis Volstedo aktas. Jį „prastūmė“ labai sustiprėjusi antirestoranų lyga, kurios vedlys buvo Wayne Wheeler. Nors Aštuonioliktoji pataisa uždraudė „svaigiųjų skysčių“ gamybą, prekybą ir transportavimą, bet ji neapibrėžė pačių „svaigiųjų skysčių“ ar nuobaudų. Tai buvo federalinės ir valstijų vyriausybių galioje įvesti draudimus atitinkamais įstatymais. Įstatymo projektas buvo pateiktas Kongresui 1919 m. Volstedo aktą vetavo Prezidentas Woodrow Wilsonas, daugiausiai dėl techninių priežasčių, tačiau Prezidento veto netrukus buvo atmestas.

Volstedo aktas siekė trijų pagrindinių tikslų:  uždrausti svaigiuosius gėrimus, reguliuoti svaigiųjų gėrimų gamybą, prekybą ar transportavimą (bet ne vartojimą), užtikrinti pakankamą alkoholio pasiūlą ir skatinti jo vartojimą moksliniuose tyrimuose, kuro, dažų ir kitų legalių pramonės produktų vystyme, religinių ritualų praktikoje.

Įstatymas svaigiuoju skysčiu laikė bet kurį gėrimą, turintį virš 0,5 % alkoholio.

Kurį laiką buvo naudojamasi landa – atsirado gydytojai, kurie skyrė alų savo pacientams, kaip vaistą, kuris pagerina virškinimą ir panašiai.  Alus kaip vaistas, regis, nepateko į Volstedo akto draudimų sritį. Tačiau prezidentas Hardingas, spaudžiamas aktyvių protestantų, kurie priklausė tiek demokratams, tiek respublikonams, panaikino minėtą landą.

„Sausasis įstatymas“, nors ir aktyviai stumiamas protestantiškų bendruomenių, buvo nepopuliarus JAV. Taip pat ir dėl to, kad jis atvėrė kelią organizuotam nusikalstamumui tarpti. Gangsterių grupės pelnėsi iš alkoholio kontrabandos

.Spaudžiant visuomenei, 1933 m. gruodžio mėnesį buvo priimta Dvidešimt pirmoji Konstitucijos pataisa, panaikinusi visuotinį „sausąjį įstatymą“. Atskirose valstijose apribojimai buvo palikti. Oklahomos, Kanzaso ir Misisipės valstijos liko sausosiomis valstijomis iki 1948 m. Misisipės valstija panaikino apribojimus paskutinė (1966 m.). Iki šiol atskirose JAV teritorijose egzistuoja sausosios apygardos. XXI amžiaus pradžioje alkoholio prekyba ir vartojimas buvo griežtai ribojamas 500 JAV savivaldybių. Tiesa, net 83 iš jų – Aliaskoje.

Ar  Lietuvoje vykdomą alkoholio kontrolės kampaniją galima vadinti „sausuoju įstatymu“? Lyginant su 1919-1933 m. laikotarpiu JAV – tikrai ne. Vargu ar pasieksime ir situacijos, kai alus bus pardavinėjamas tik gavus gydytojo sutikimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *