1876 m. lapkričio 30 d. gimė vienas išradingiausių XX amžiaus politikų – Winstonas Churchillis. Jis gimė Blenheimo rūmuose kilmingoje šeimoje. Tai atvėrė plačias galimybes. Berniukas mokėsi Harou mokykloje ir karališkojoje karo akademijoje. Tarnavo kareiviu ir buvo karo korespondentu Būrų kare. Beje, buvo patekęs į nelaisvę, iš kurios jam pavyko pabėgti.

1900 m. pradėjo politiko karjerą ir buvo išrinktas į parlamentą nuo konservatorių partijos. Po kelerių metų jis perėjo į liberalų partiją, o dar po kurio laiko grįžo atgal pas konservatorius. Tikrai turi pagrindą jo apibūdinimas kaip vieno iš talentingiausio Niccolo Machiavellio mokinių, mokančio iškelti savo karjeros burę ten, kur papūtė palankus vėjas.

Churchillis neturėjo universitetinio išsilavinimo ir pradžioje politinės karjeros dėl to kompleksavo, jautėsi prastesnis už kitus politikus. Tačiau jis uoliai lavinosi, daug skaitė ir netrukus jau garsėjo kaip vienas iš išmintingiausių Britanijos politikų. Net sunku patikėti, kad Churchillis, būdamas jaunas, neturėjo iškalbos, šveplavo ir net mikčiojo. Tačiau jis nuosekliai stengėsi pašalinti viską, kas gali trukdyti sėkmingai politinei karjerai. Jis lankėsi pas logopedą, samdėsi retorikos mokytojus ir į istoriją įėjo kaip ypatingai geras oratorius ir charizmatiškas politikas. Jo viešoms kalboms būdingas nepaprastai gausus žodynas, išradingi kalambūrai, vaizdingi posakiai ir metaforos. Jis puikiai suprato, kaip padaryti poveikį publikai.

Churchillio politinė karjera buvo ilga ir joje būta ir „sūpuoklių“ ir nuostabą keliančių posūkių. Labiausiai jis pagarsėjo, kaip tas politikas, kuris neišsigando Hitlerio ir davė šiam deramą atkirtį. Per Antrąjį pasaulinį karą Churchillis tapo drąsos, patriotizmo ir politinės tvirtybės simbolis. Jis sugebėjo įkvėpti drąsos ir savo tautiečiams. Pasibaigus karui, pagarsėjo kaip tvirtas antikomunistas ir vienas iš „Šaltojo karo“ ideologų.

Iš aktyvios politikos jis pasitraukė 1955 m., kai jau buvo sulaukęs garbaus amžiaus ir galėjo drąsiai vadintis vienu įtakingiausių XX amžiaus pasaulio politikų. Gyvenimo rudenį jis skyrė istorinių knygų rašymui.

Pagarsėjo šmaikščiais posakiais ir tuo, kad praktiškai nesiskyrė su cigaru ir stiklu viskio rankose. Žvelgiant iš dabarties pozicijų, Churchillis akivaizdžiai laužė bet kokias politinio korektiškumo normas.  Natūralu, kad jis buvo tapęs tikra legenda ir buvo net sunku atskirti, kas pasakojimuose apie Churchillį tiesa, kas pagražinimas. Pavyzdžiui, pasakojama, kad, kai vieno politikos žmona jam piktai papriekaištavo, kad jis girtas viešoje vietoje, jis jai atsakė: „Galbūt. Tačiau rytoj aš išsiblaivysiu, o jūsų kojos kreivos liks visą gyvenimą.“

Veikiausiai didžiausiu „šaukštu deguto“ jo karjeroje galima vadinti įsakymą britų lėktuvams bombarduoti Drezdeną. Karo baigtis jau buvo praktiškai aiški, o šis bombardavimas nusinešė daugybę gyvybių ir labai sužalojo vieną gražiausių Europos miestų.

Comments are closed.