Misionierius Erdmonas Švelnius
1841 m. gruodžio 2 d. Liutkuose (Šakūnų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Erdmonas Švelnius, evangelikų liuteronų misionierius Pietų Afrikoje, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos bendradarbis.
Erdmonas Švelnius (Ertmons, Erdmann Schwellnus) gimė pasiturinčio ūkininko Jurgio ir Marinkės (g. Precaitės) Švelnių šeimoje, augo Šakūnų evangelikų liuteronų parapijai priklausiusiame Liutkų kaime (vok. Luttkomanscheit, dab. Moskovskojė, Slavsko r., Kaliningrado sr.).
Apsisprendęs skelbti Dievo žodį, 1866 m. Erdmonas Švelnius įstojo į Berlyno misijų draugijos seminariją, kurią baigęs, 1872 m. gegužės 10 d. atplaukė į Durbano uostą tuo metu britams priklaususioje Natalio kolonijoje prie Indijos vandenyno. 1874 m. gegužės 14 d., Viešpaties dangun žengimo šventės dieną, Erdmonas Švelnius Tshakhumoje, kalvotoje vietovėje netoli Limpopo upės, įkūrė antrąją Berlyno misijos stotį bavendų genties žemėje Vendalande, šiauriniame Transvalyje.
Tuomet į misiją parsivežė žmoną Dorotėją Manc (Johanne Marie Dorothea Manz, 1846–1904), gimusią Flesau, vidurio Vokietijoje. Šeima susilauks dviejų dukterų ir penkių sūnų. Visa šeima aktyviai įsitrauks į misijų gyvenimą. Vėliau keturi sūnūs taps misionieriais, vyresnioji duktė – misionieriaus žmona (vienas Švelnių sūnus ir viena duktė mirė maži), visi pasižymės plačioje religinėje, kultūrinėje ir mokslinėje veikloje.
Tshakhumos misijos stoties įrengimui ir maldos namų statybai aukojo ir Mažosios Lietuvos liuteronai. 1879 m. sausio 3 d. laiške sakytojui Kristupui Butkeraičiui (1839–1922) iš Pašyšių, prašydamas toliau remti misiją, Erdmonas Švelnius dėkoja už lietuvininkų 1878 m. jau dovanotą varpą.
Pažindamas papročius ir išmokęs bavendų bei sesotų kalbas, misionierius Erdmonas Švelnius užmezgė draugiškus ryšius su genčių vadais bei vietos žmonėmis, rūpinosi jų švietimu bei gerove, Tshakhumoje 1875 m. atidarė mokyklą.
Tapęs vyresniuoju misionieriumi, Erdmonas Švelnius rūpinosi ne tik iš Berlyno atvykstančių naujų misionierių lavinimu, tačiau ir vietinių Evangelijos skelbėjų rengimu. Mokydamas naujuosius krikščionis, keliavo po Transvalį, nuvykdavo ir į gretimą Zimbabvę. Apie misijų veiklą parašydavo lietuviškoje Mažosios Lietuvos spaudoje.
1895 m. Erdmonas Švelnius iš misijos grįžo į gimtinę ilgalaikių atostogų sveikatai sustiprinti, prieš tai dar parinkęs vietą naujai misijos stočiai Mavholoje.
Parvykęs į Mažąją Lietuvą, Erdmonas Švelnius beveik aštuonerius metus įvairiose vietovėse laikė surinkimus. 1903 m. rugpjūtį vėl grįžo į misijas Pietų Afrikoje. Čia keletą mėnesių pavadavo Modimolės misijos stoties misionierių Rasmusą Jenseną (1853–1934), vėliau kartu su žentu, kunigu Liudviku Gyzeke (Werner Ludwig Edgar Giesekke, 1879–1953) rūpinosi naujos misijos stoties Georgenholce įrengimu, tarnavo misijoje Ha Tshivhase.
Įpusėjęs šešiasdešimt devintuosius, misionierius Erdmonas Švelnius mirė 1910 m. gegužės 6 d. Tshivhase, Šiaurės Transvalyje, dukters šeimos namuose. Palaidotas šalia žmonos Maungani kapinėse, Makumbane, dabartinėje Limpopo provincijoje, PAR.
