Pranas Dovydaitis – viena svarbiausių Lietuvos XX a. pirmos pusės asmenybių
1886 m. Marijampolės apskrities Runkių kaime gimė Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, filosofas, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, Lietuvos premjeras, daugelio leidinių redaktorius ir leidėjas Pranas Dovydaitis.
Baigė Marijampolės gimnaziją, paskui – Teisės fakultetą Maskvoje. Jau studijų metais daug rašė į laikraščius, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
1911 m. pradėjo leisti „Draugijos“ priedą – „Ateitį“, kur išdėstė ateitininkų ideologiją. P. Dovydaitis tapo šios organizacijos lyderiu. 1913 m. buvo pakviestas į Vilnių redaguoti „Vilties“, nes laikraščio leidėjai pradėjo konfliktuoti su A. Smetona, tuometiniu leidinio redaktoriumi.
1916 m. tapo „Saulės“ (vėliau „Kauno I valstybinės“) gimnazijos vadovu (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė iš Vilniaus ištremtas M. Biržiška). 1918 m. tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla“ redaktoriumi.
1917 m. Vilniaus konferencijoje P. Dovydaitis buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Buvo aktyvus Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
1919 m. kovo 13 d. ėmė vadovauti III ministrų kabinetui ypač sudėtingoje situacijoje, vykstant sovietinės Rusijos armijos invazijai. Vyriausybė išsilaikė tik mėnesį, tačiau sugebėjo stabilizuoti situaciją. Nesutarė su A. Smetona, tad šiam tapus prezidentu, pasitraukė iš politikos dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Nuo 1922 m. iki pat 1940 m. profesoriavo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitete, buvo universiteto Senato sekretorius, Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, Religijų istorijos katedros vedėjas. 1935 m. jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.
P. Dovydaitis leido ir redagavo kelis mokslinius žurnalus: gamtos mokslų „Kosmos“, filosofijos „Logos“ ir „Soter“, skirtą religijų istorijai. Šiuose žurnaluose aktyviai skelbė savo originalius mokslinius straipsnius kultūros, religijos, filosofijos temomis ir vertė kitų mokslininkų darbus. Buvo Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius.
1932 m. užsitraukęs tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų paskaitų, tris mėnesius buvo įkalintas, suvaržyta jo mokslinė veikla.
1941 m. okupacinės sovietų valdžios Pranas Dovydaitis buvo ištremtas į Rusiją prie Uralo. 1942 m. liepą kartu su kitais įžymiais Lietuvos veikėjais buvo išsiųstas į Sverdlovsko kalėjimą. Tų pačių metų lapkričio 4 d. jam, buvo paskirta mirties bausmė.
2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje buvo iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai; tarp jų – ir Pranas Dovydaitis.
Trumpai. Pasaulyje tą dieną:
1804 m. popiežius Pijus VII Prancūzijos imperatoriumi Paryžiuje karūnavo Napoleoną Bonapartą. Popiežius buvo priverstas taip pasielgti, jausdamas didžiulį Napoleono spaudimą ir baiminantis, kad šis kovos prieš Katalikų Bažnyčią Prancūzijoje.
1805 m. prie Austerlico (dabartinis Slavkovas prie Brno, Čekija) įvyko mūšis, kuriame Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Napoleono, sumušė gerokai gausesnes Austrijos ir Rusijos pajėgas.
1823 m. JAV prezidentas Jamesas Monroe paskelbė vadinamąją „Monro doktriną“, pagal kurią turėjo būti užkirstas kelias Europos valstybėms kolonizuoti Lotynų Ameriką.
1870 m. Roma paskelbta Italijos Karalystės sostine
1971 m. sudaryti Jungtiniai Arabų Emyratai, į kuriuos susijungė Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um al Kaivaino, al Furaidžos emyratai. Po metų prisijungė Ras al Chaimos emyratas.
1976 m Fidelis Castro tapo Kubos prezidentu, pakeisdamas Osvaldo Dorticos Torrado. mis labai prieštaringai vertinamas Kubos politiks mirė 2016 m. lapkričio pabaigoje.
1982 m. JAV, Jutos universitetinėje klinikoje, Sietlo stomatologui Barney Clarkui gydytojas Williamas de Vriesas įsodino pirmąją pasaulyje dirbtinę širdį.
1993 m. per susišaudymą su policija nukautas Kolumbijos Medeljino kokaino kartelio bosas Pablo Escobaras. Beje, šio veikėjo veikla ir jos tragiškas galas įtaigiai pavaizduoti net du sezonus trukusiame JAV seriale Narcos.
Parengė Andrius Navickas.
