1506 m. Žygimantas Senasis paskelbtas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Sostą perėmė po brolio Aleksandro mirties. Po to, kai mire pirmoji žmona Barbora Zapolija, vedė Bona Sforcą, su kuria susilaukė sūnaus Žygimanto Augusto ir keturių dukterų. Laikėsi religinio pakantumo politikos, taip pat prisidėjo prie kultūrinio gyvenimo suintensyvėjimo, kviesdamas žymius menininkus iš užsienio. Teigiama, kad keletą paskutinių valdymo metų buvo tapęs visai neveiklus ir užgožtas žmonos, kurį valdė vyro vardu. Tiesa, Bona Sforca kur kas labiau rūpinosi Lenkijos nei Lietuvos reikalais.
1813 m. įvyko Septintosios Ludwigo van Beethoveno simfonijos premjera. Ji buvo atlikta kare sužeistiems kareiviams ir buvo tikimasi, kad padės pakelti jų dvasią. Simfonija sukėlė didžiulį entuziazmą ir iš karto tapo populiari.
1854 m. popiežius Pijus IX apaštalinėje konstitucijoje Ineffabilis Deus paskelbė Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogma, pasak kurios Dievo Motina yra laisva nuo gimtosios nuodėmės.
1903 m. mirė anglų filosofas, sociologas Herbertas Spenceris (g. 1820 m.) Jis pagarsėjo tuo, kad socialiniams mokslams pritaikė iš biologijos perimtus modelius, pirmiausia, evoliucijos idėją. Jis vadinamas socialinio darvinizmo kūrėjas ir gynė tezę – išlieka stipriausieji. Pastaroji tezė buvo labai patogi elitui, aiškinant vis didėjančią socialinę nęlygybę. Remdamiesi Spenceriu, jie tvirtino, kad turtingieji yra moraliai pranašesni už vargstančius.
1907 m. mirė rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas Jonas Biliūnas. Jis gimė 1879 m. pasiturinčių ūkininkų daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, paskui mokėsi Šiauliuose ir Tartu. Mokėsi medicinos studijose, bet buvo pašalintas iš universiteto už anticarinę veiklą. Dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos kūrimo darbe.
1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą. Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje, Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje.
1907 m. parengė pirmojo lietuvių literatūros ir meno kalendoriaus-almanacho projektą. Mirė ir buvo palaidotas Zakopanėje. 1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.
1955 m. Europos anglių ir plieno bendrija, dabartinės Europos sąjungos pirmtakė, patvirtino savo vėliavos dizainą. Tai žydrai mėlyname fone dvylikos auksinių žvaigždžių ratas. Ši vėliava yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir Europos vienybės bei identiteto plačiąja prasme simbolis.Įdomu tai, kad vėliavos dizaino kūrėjas pripažįsta, jog 12 žvaigždžių mėlyname fone simbolizuoja Mergelės Marijos, apsireiškusios Katerinai Laboure 1830 m., išvaizdą, o ne šalių narių skaičių. Mėlynai apsirengusią ir su 12 žvaigždžių vainiku Marijos skulptūrą ir dabar galima išvysti visos Europos bažnyčiose. 1983 m. Europos Parlamentas priėmė Europos Tarybos pasiūlymą naudotis šia vėliava. 1985 m. Europos Sąjungos (tuomet egzistavusios kaip Europos Bendrijos) valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino vėliavą kaip oficialią Europos Bendrijų emblemą. Nuo 1986 m. ja pradėjo naudotis visos Europos Sąjungos institucijos.
1974 m. dauguma Graikijos gyventojų referendume balsavo už monarchijos panaikinimą šalyje. Už karaliaus Konstantino II atstatydinimą balsavo 69% graikų, dalyvavusių referendume. Įsigalėjo demokratinė konstitucija, sugrįžo iš tremties Andreas Papandreou ir įkūrė socialistinį judėjimą, kuris po kurio laiko laimėjo rinkimus ir valdė Graikiją beveik du dešimtmečius.
1980 m. Niujorke nušautas Johnas Lennonas. Jis gimė ir užaugo Liverpulyje, čia įkūrė vieną žymiausių per visą istoriją muzikos grupę The Beatles. Jis buvo nušautas Marko Davido Chapmano, kuris šovė penkis kartus, o paskui paprasčiausia atsivertė J. Salingerio Rugiuose prie bedugnės ir skaitė, kol policija atvyko. Jis nebėgo, nesipriešino sulaikant ir nepaaiškino motyvų. Buvo nuteistas už žmogžudystę ir įkalintas dvidešimčiai metų.
1991 m. Belovežo susitarimu įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).. Susitarimas pasirašytas Viskuliuose, Belovežo girioje, jį pasirašė Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos vadovai – Stanislavas Šuškevičius, Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas. Tai – vienas steigiamųjų NVS dokumentų, kartu su 1991 m. gruodžio 21 d. pasirašytu Alma Atosprotokolu, kuriuo prie sandraugos prisijungė dar 8 valstybės.
Kylant įtampai yrančioje valstybėje, gruodžio 7-8 dienomis susirinkę pagrindinių TSRS valstybių vadovai Belovežogirioje nutarė Tarybų Sąjungą pakeisti regioniniu buvusių respublikų susivienijimu. Susitarimu įtvirtinti ketinimai kurti NVS, taip pat sandraugos tikslai, principai ir pagrindinės veiklos sritys. Susitarimas trijų valstybių parlamentuose ratifikuotas gruodžio 10-12 dienomis.
1995 m. Lietuva įteikė oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje. Netrukus prasidėjo pasiruošimo narystei etapas. Tik 2004 metų gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare.
Iš „8diena.lt“ archyvo
Parengė Andrius Navickas
