Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas Erikas Leijeris
1951 m. gruodžio 31 d. Michailovkos lageryje (Krasnojarsko kr., Rusijoje) mirė Erikas Leijeris, evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras ir Konsistorijos pirmininkas, Sibiro kankinys.
Erikas Leijeris gimė 1906 m. sausio 18 d. Biržuose kietojo medžio meistro Martino ir Evelinos (g. Tonigaitės) Leijerių šeimoje, mokėsi Biržuose.
Baigęs Biržų gimnaziją, Erikas Leijeris įstojo į Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą Kaune. Universitete kartu su skirtingų fakultetų kolegomis 1927 m. įsteigė studentų latvių korporaciją „Sidrabenia“. Dar studijuodamas, Erikas Leijeris Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje laikė pamaldas latvių kalba.
1929 m. birželio 9 d. įšventintas Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje, Erikas Leijeris kunigavo šioje ir aplinkinėse parapijose bei filijose, dėstė tikybą mokyklose, rūpinosi gyventojų šalpa. 1929–1936 m. kunigas Erikas Leijeris buvo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos narys, 1933–1938 m. – Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios latvių sinodo senjoras. Už savo bažnytinę ir visuomeninę veiklą Erikas Leijeris buvo apdovanotas DLK Gedimino IV laipsnio ordinu ir Šaulių žvaigžde. Tarnystę savo parapijose tęsė ir okupacijų metais.
Vokietijai ir Sovietų Sąjungai 1941 m. sausio 10 d. pasirašius susitarimą dėl gyventojų repatriacijos, kuria numatyta galimybė į Vokietiją persikelti vokiečių tautybės asmenims bei jų šeimų nariams, kartu su Lietuvos vokiečiais proga pasitraukti iš sovietų okupuotos Lietuvos pasinaudojo nemaža dalis lietuvių evangelikų, įskaitant ir dvasininkus. 1941 m. sausio 31 d. į paskutinį posėdį susirinkusi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorija, kunigą Eriką Leijerį, pasiryžusį likti tėvynėje, paskyrė visos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios senjoru. 1941 m. balandžio 24 d. kunigui senjorui Erikui Leijeriui teko perimti ir LELB laikinosios Konsistorijos pirmininko (prezidento) pareigas bei sudaryti laikinąją Konsistoriją. Šitaip, okupacijos sąlygomis, iš Lietuvos pasitraukus daugumai evangelikų liuteronų dvasininkų bei daugeliui aktyviausių parapijiečių, bažnyčios senjoro (vyskupo) ir Konsistorijos pirmininko pareigos teko tam pačiam asmeniui.
Kunigas Erikas Leijeris prisidėjo 1942 m. Kaune išleidžiant dar 1940 m., iki sovietų okupacijos, sudarytą bendrą Lietuvos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių giesmyną, buvo šio giesmyno rengimo komisijos narys.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras ir laikinosios Konsistorijos pirmininkas Erikas Leijeris Lietuvoje pasiliko ir 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai. Jau Nepriklausomoje Lietuvoje pasisakęs už kuo didesnį Bažnyčios savarankiškumą, kunigas Erikas Leijeris šio nusistatymo dar stipriau laikėsi okupacijos metu ir vengė bet kokių santykių su sovietų valdžia, delsė registruoti parapijas ir dvasininkus pas Religinių kultų įgaliotinį. Nors tokia laikysena apsunkino bažnyčios veikimą, moralinis pasipriešinimas stiprino tikinčiuosius ir jų pasitikėjimą savąja bažnyčia. Kunigas Erikas Leijeris visokeriopai stengėsi padėti suspaudimus kenčiantiems žmonėms. Jo namuose, Žeimelio parapijos klebonijoje, prieglobstį rado generolo Stasio Raštikio duktė Meilutė Raštikytė (1937–2019), kunigo jai parūpintais Marijos Nerytės dokumentais išvengusi tolesnių valdžios represijų, o gal ir mirties.
1947 m. Eriko Leijerio iniciatyva visose Lietuvos evangelikų liuteronų parapijose, įskaitant ir Klaipėdos kraštą, minėtas pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Katekizmo 400 metų jubiliejus.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas Erikas Leijeris atkakliai priešinosi sovietinės valdžios užmačioms uždaryti ir nusavinti bažnyčias, varžyti tikinčiųjų gyvenimą, protestavo dėl kunigo Jurgio Gavėnio (1909–1981) suėmimo. Po to, kai 1949 m. rugsėjo 6 d. Joniškio apskrities vykdomojo komiteto sprendimu buvo uždaryta ir grūdų sandėliu paversta Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia, kunigas Erikas Leijeris 1949 rugsėjo 15 d. laišku kreipėsi į LKP pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų, o spalio 11 d. išsiuntė protesto telegramą Stalinui, apeliuodamas į SSRS konstituciją. Bažnyčia buvo grąžinta, tad 1949 lapkričio 5 d. Erikas Leijeris išsiuntė Stalinui padėkos telegramą.
Sovietinės valdžios pareigūnams negalėjo patikti viešai reiškiamas nepasitenkinimas jų veiksmais, primenant pažeidžiamus tarptautinius susitarimus, teisės normas bei pačios sovietinės konstitucijos straipsnius apie tikėjimo ir sąžinės laisvę. Nepatiko jiems ir viešai keliamas klausimas dėl Bažnyčios ir valstybės santykių. Tad jau kurį laiką stebėtas kunigas Erikas Leijeris 1949 m. gruodžio 30 d. Žeimelyje buvo suimtas ir išgabentas į Vilnių, kur 1950 m. lapkričio 11 d. baigtas jo bylos tyrimas. Apkaltintas antisovietine veikla, prikišant netgi 1941 m. lapkričio 8 d. kartu su 20 žymių Lietuvos veikėjų pasirašytą „Savitarpio pagalbos“ garbės komiteto atsišaukimą „Tėvynainiai“, kuriame kviesta suteikti pagalbą artimui, nukentėjusiam nuo metus trukusio bolševikų teroro ir karo, kunigas Erikas Leijeris 1950 m. birželio 3 d. Ypatingosios komisijos buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme ir rugpjūčio 19 d. išvežtas į lagerį. Atokią kalinimo vietą – šalia Suslovo geležinkelio stoties prie Krasnojarsko geležinkelio Kemerovo srityje – nusilpusios sveikatos kunigas Erikas Leijeris pasiekė 1950 m. spalio 24 d. Lageryje kaliniai Eriką Leijerį vadino „geruoju bičiuliu“, nes jis dalijosi su jais duona, stiprino dvasiškai.
Nepakėlęs kalinimo sąlygų, kunigas Erikas Leijeris lagerio ligoninėje mirė 1951 m. gruodžio 31 d. vidurdienį, būdamas vos keturiasdešimt penkerių. Tiksli kapo vieta nežinoma. Minima kapines buvus už 17 kilometrų nuo lagerio. Kaliniai velionį palydėti galėjo tik iki lagerio vartų. LTSR prokuratūros sprendimu 1989 m. gruodžio 25 d. Erikas Leijeris buvo reabilituotas, pažymos Nr.13-10/89.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kunigui Erikui Leijeriui Žeimelio evangelikų liuteronų kapinėse prie mamos kapo pastatytas kenotafas, jo vardo alėja pavadinta gatvė šalia Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios, parapijos rūpesčiu bažnyčioje pakabinta atminimo lenta.
Kunigo Eriko Leijerio gimimo šimtosioms metinėms Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ 2006 m. sausio 18 d. buvo surengta edukacinė programa, vis dėlto Lietuvoje jubiliejus praėjo beveik nepastebėtas. Kunigo likimas primintas Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2011 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje surengtame kunigo dr. Dariaus Petkūno knygos „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“ pristatyme.
Minint kunigo Eriko Leijerio 110-ąsias gimimo metines, 2016 m. liepos 2 d., po šventinių pamaldų ir koncerto Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje, šalia istorinės klebonijos Eriko Leijerio vardu pavadintame parke jo atminimui pasodintas ąžuoliukas, „Žiemgalos“ muziejuje buvo surengta paroda.
