Lietuvininkas Ernestas Martynas Kavolis

Ernestas „Rimtis“ Martynas Kavolis, 1938 m. Nuotrauka iš bendramokslio Viliaus Bendiko albumo, publikuota Mažosios Lietuvos enciklopedijoje

1922 m. sausio 6 d. Stonaičiuose (Saugų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Ernestas Martynas Kavolis, pedagogas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, vertėjas.

Ernestas Martynas Kavolis (Ernst Martin Kawohl) augo ūkininkų Martyno ir Anės Kavolių šeimoje. Nuo 1925 m. su tėvais gyveno Eglynų kaime, Plikių parapijoje, Klaipėdos apskrityje. Pradžios mokyklą lankė Jakšuose (vok. Groß Jagschen). Vėliau mokslus tęsė Spartesniojoje gimnazijoje Klaipėdoje.

1938 m. Ernestas Martynas Kavolis įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, kurioje studijavo apie trejus metus. 1941 m. pradžioje iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją. Nuo 1942 m. dvejus metus mokytojavo vokiečių pradžios mokykloje Varšuvoje. 1944 m. vedė iš Veinheimo prie Bergštrasės (Badenas-Viurtembergas) kilusią vokietaitę Hedvigą (1923–2012), šeima susilauks dviejų dukterų ir sūnaus.

1944 m. mokytojas Ernestas Martynas Kavolis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, netrukus pateko į nelaisvę Prancūzijoje. Paleistas 1948 m.

Grįžęs pas šeimą ir išlaikęs antruosius mokytojo egzaminus, Ernestas Martynas Kavolis 1948 m. gavo mokytojo vietą Veinheimo priemiestyje Liucelzachsene (Lützelsachsen), po to Oberflockenbache, vėliau mokytojavo Odenvalde ir Hedesheime. Nuo 1954 m. iki mirties dvidešimt ketverius metus dirbo pradžios mokyklos vedėju Miukenloche prie Nekargemiundo (Mückenloch bei Neckargemünd). Laisvalaikiu aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje, Vokietijos visuomenėje siekė skleisti žinią apie Lietuvą, buvo Vokiečių ir lietuvių literatūros draugijos vicepirmininkas.

1959 m. Ernestui Martynui Kavoliui galiausiai pavyko iš Klaipėdos krašto parsikviesti tėvus. Vakarų Vokietijoje įsikūrė ir jo brolis bei sesuo.

Mokytojas Ernestas Martynas Kavolis artimai bendradarbiavo su Heidelberge gyvenusiu vokiečių poetu bei vertėju dr. Hermanu Budenzygu (Hermann Buddensieg, 1893–1976), kuris nuo 1955 m. buvo Adomo Mickevičiaus draugijos Vokietijoje pirmininkas, 1956–1974 m. redagavo draugijos leidinį „Mickiewicz–Blätter“ (Mickevičiaus lapeliai). Vokiečių baltistas prof. Viktoras Falkenhanas (1903–1987) paskatino Hermaną Budenzygą domėtis Lietuva. Šitaip 1964–1965 m. Hermanas Budenzygas leidinyje „Mickiewicz–Blätter“ paskelbė naują Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą, dedikuotą „Lietuvos valstiečiams, kurie Pirmojo pasaulinio karo metais manimi pasitikėjo“. 1966 m. Miunchene K. Donelaičio „Metai“ išleisti atskira iliustruota knyga, leidimas pakartotas 1970 m. Leipcige. Rengiant šį darbą, Hermano Budenzygo dešinioji ranka buvo Ernestas Martynas Kavolis, taipogi talkinęs Hermanui Budenzygui į vokiečių kalbą verčiant bei leidžiant Dionizo Poškos „Mužiką Žemaičių ir Lietuvos“ ir Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Ernestas Martynas Kavolis į vokiečių kalbą išvertė ir kitų lietuvių autorių kūrinių, kurie taipogi spausdinti „Mickiewicz–Blätter“ puslapiuose.

Ernesto Martyno ir Hedvigos Kavolių kapas Miukenlocho kapinėse Vokietijoje, 2016 m.

1977 m. Ernestui Martynui Kavoliui buvo leista atvykti į Lietuvą, pavyko aplankyti ir tai, kas dar buvo likę iš tėvų sodybos…

Sulaukęs vos penkiasdešimt šešerių, mokytojas Ernestas Martynas Kavolis netikėtai mirė 1978 m. balandžio 23 d. Heidelbergo universiteto klinikoje, ištiktas širdies smūgio po šlaunikaulio operacijos. Balandžio 26 d. palaidotas šalia tėvų Miukenlocho kapinėse. Laidotuvių apeigoms vadovavo vietinės evangelikų parapijos kunigas Manfredas Beyeris ir išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų kunigas Fricas Skėrys iš Manheimo, pažinojęs velionį dar nuo Tauragės seminarijos laikų. Laidotuvėse dalyvavo daugiau nei du šimtai žmonių, prie karsto garbės sargybą ėjo tautiniais drabužiais pasipuošę Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai, atsisveikinimo žodžius tarė valdžios ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *