Žilvino liudijimas apie tai, kaip po truputį gyvenimas tapo nevaldomas. Nors pats Žilvinas suprato, kad, jei nieko nekeis, mirs, tačiau stengėsi priešintis pokyčiams, kiek gali. Na, o išgėrimai prasidėjo „nekaltai“ – prieš šokius, per gimtadienius. Grįžus iš armijos, jau studentavimo laikais atsirado ilgi užgėrimai. Daug laiko praėjo, kol Žilvinas pripažino, kad tai nėra normalu.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *