Žilvino liudijimas apie tai, kaip po truputį gyvenimas tapo nevaldomas. Nors pats Žilvinas suprato, kad, jei nieko nekeis, mirs, tačiau stengėsi priešintis pokyčiams, kiek gali. Na, o išgėrimai prasidėjo „nekaltai“ – prieš šokius, per gimtadienius. Grįžus iš armijos, jau studentavimo laikais atsirado ilgi užgėrimai. Daug laiko praėjo, kol Žilvinas pripažino, kad tai nėra normalu.
