Pasirodė vasarai skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris. Gausiame (net 112 p.) ir spalvingame leidinyje skaitytojai ras daugybę straipsnių tikėjimo, ugdymo, šeimos bei kultūros temomis.
Šiandien esame lydimi klausimų: kaip būti šiandien? Ką atsakyti klausiantiems: „Kur dabar yra tavo Dievas?“ Kaip iššūkių akivaizdoje priimti teisingus sprendimus? Kaip gyventi, kad ugnis nesudegintų ir nepražudytų? Kaip nesileisti užvaldomiems neapykantos ir keršto troškimo? Ieškoti atsakymų drauge žurnale kviečia kun. Kęstutis Dvareckas, prof. ses. Ligita Ryliškytė, rašytoja Renata Šerelytė, kun. Arūnas Jankauskis ir kiti autoriai.
„Nutylimoje temoje“ kalbama apie pyktį kare, paliečiantį ne tik fronte esančius – juk požiūris į karą atvėrė įtampas ne vienoje šeimoje, bendruomenėje… Apie tai – Aušros Čebatoriūtės parengtas straipsnis „Bedugnė, atsiverianti tarp pačių artimiausių“. Čia publikuoti ir keli ukrainiečių eilėraščiai, užgimę iš pykčio ir sielvarto (vertė Marius Burokas), bei straipsnis „Apie Trojos arklį“, kuriame kalbama apie pavojų prarasti save pasiduodant neapykantai.
Be to, žurnale ne kartą suskamba klausimas: ką reiškia užverti kultūros dangų? Apie tai kalba profesorė Viktorija Daujotytė, skiltyje „Asmenybė“ su skaitytojais dosniai besidalijanti savo gyvenimo kelionės patirtimis ir šios dienos apmąstymais. „Iš kultūros didžiųjų vardų, iš kultūros, meno kūrėjų susidaro lyg atskira žmonijos dalis, kuri pati yra dangus virš mūsų. Kuriančio žmogaus žvilgsnis visada turėtų kilti į viršų arba į gylį skverbtis, turėtų tas kultūros dangus būti vis per milimetrą pakeliamas, praardomas. Kas yra žvilgsnis į kitą? Kito supratimas? Tas gražusis mūsų dangus, kuris atsiveria, žvelgiant į Ukrainą, į žmones, į globojimą, į aukojimą, užuojautą, pagaliau, ašaras… Ar jis taip pat nėra susijęs su kultūra? Iš kur ir kaip? Ar galime jį atidalinti, atskirti? Atskirti nuo Čechovo? Atskirti nuo Tolstojaus?“ – klausia profesorė Viktorija Daujotytė.
Apie užvertą dangų kalba ir Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. Išsamų pokalbį su šiuo muziku skaitytojai ras skiltyje „Pokalbiai apie kultūrą“. Kaip ir gausiai iliustruotą interviu su dailininku Eimučiu Markūnu, pasakojančiu apie savo gyvenimo ir kūrybos kelią.
Dr. Jūratė Micevičiūtė kviečia skaitytojus skirti laiko… kitokiam žvilgsniui į mirtį. Straipsnyje „Mirtis be geluonies?“ ši autorė klausia: o gal mirtis nėra blogiausia, kas gali nutikti žmogui ir nėra gerai jos vengti bet kokia kaina? Jei net Dylanas Thomas savo eilėraštyje rado jėgų pavadinti ją „gerąja naktimi“, galbūt galime klausti: kada mirtis, paskutinis mūsų priešas (plg. 1 Kor 15, 26), tampa… patikimiausia bičiule ir gydytoja?“
„Sielogydos“ skiltyje psichoterapeutas Wimas du Plessis dalinasi mintis apie raudojimą. Pasak šio terapeuto, „kol pasaulyje yra kančios, čia bus vietos ir raudai“, o sielvartavimas ir raudojimas yra kelias į išgydymą ir vidinį atsinaujinimą. Be to, „Sielogydoje“ Dominyka Navickaitė kelia svarbų klausimą: „Kaip prisijaukinti nežinomybę ir neapibrėžtumą?“, su kuriais nuolatos susiduriame…
Birželį mus pasitinkančiame „Kelionės“ numeryje skaitytojai ras teologo dr. Valdo Mackelos straipsnį apie Jėzaus Širdį, pavadintą „Dievybės pilnatvė ir tikrojo Gralio paslaptis“, kun. Mindaugo Malinausko SJ patarimus, kaip vaisingiau melstis, adoruojant Švč. Sakramentą, išsamų Nomedos Hofertaitės pasakojimą apie šventosios kovotojos Žanos d‘Ark gyvenimą. Rubrikoje „Šeima“ – Mark Manson straipsnį „Viskas, ką reikia žinoti apie santykius. 1500 porų patarimai“ bei tekstą apie tai, kaip išmokyti vaiką nepasiduoti.
Be to, skiltyje „Jaunimo palėpė“ ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė kalba apie šiandienos savęs pažinimo kelionę, rubrikoje „Atmintis“ Šventosios Šeimos seserys dalijasi prisiminimais apie bendradarbiavimą rengiant ir platinant Katalikų Bažnyčios Kroniką. Na, o pačioje žurnalo pabaigoje skaitytojus pasitiks Giedrės Steikūnaitės esė apie vienišiausią pasaulio banginį ir mūsų vienatvę bei lašelis Tomo Taškausko poezijos, palydinčios į vasaros kelionę, skambant „Lietaus aleliuja“.
Žurnalą galite įsigyti ČIA
