Nuotrauka iš J. Ohmano asmeninio archyvo

Joną Ohmaną kalbina žurnalistė Ginta Gaivenytė 

 Jonas Ohmanas nebijo pasirodyti nevyriškas. Paramą Ukrainos žmonėms renkančios organizacijos „Blue/ Yellow“ vadovas verkia, pasakodamas istoriją apie ukrainiečių paliktuose namuose vaiko lovelėje ant pagalvės rastą mirusį kačiuką. Virpančiu balsu jis kalba apie žmogų, kuris trisdešimt valandų iš Rusijos puolamos Ukrainos gabeno katę nepaleisdamas jos iš rankų. Tai nereiškia, kad gyvūnai jam rūpi labiau negu žmonės. Tiesiog niekuo dėtų gyvūnų likimai aiškiai išryškina karo absurdą. Kaip ir visiems, J. Ohmanui rūpi, kad kariniai konfliktai kuo greičiau baigtųsi. Kita vertus, Lietuvos pilietybę turintis švedas tvirtina, kad Rusiją sustabdyti gali tik kulka.

Pokalbis su Jonu Ohmanu – švedu žurnalistu, vertėju, filmų kūrėju, knygos „Donbaso džiazas“ autoriumi bei organizacijos „Blue/ Yellow“ vadovu – ne tik apie karą, bet ir apie tai, kaip mes suvokiame gyvenimą.

Prieš daug metų J. Ohmanas norėjo tapti pastoriumi, tačiau vėliau pasirinko žurnalisto gyvenimo būdą. Tačiau dabar, būdamas Ukrainoje, jis kartais pasijunta turįs būti dvasininku:

„Sudėtingiausia kare sudėlioti savo vidinius reikalus. Jei viskas yra savo vietoje, esi nenugalimas. Tačiau jei viduje nesusipratimai, veikti sudėtinga, – jis pats visada stengiasi gyvenime ieškoti ne bėdų, bet pamokų, – Gyvenimo išmintis yra pakeisti tai, ką galima pakeisti ir nekeisti to, ko neįmanoma pakeisti. Tačiau labai sunku žinoti, kur ta riba“.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *